Mūsų asociacijos pozicija tokia, kad efektyviausia ir teisingiausia šiuo metu, kad vienoje savivaldybėje liktų viena profesionali vandens tiekimo įmonė. Ir svarbiausia, kad įmonių stambinimas nedidintų paslaugų kainų ir netaptų našta paslaugos vartotojams“, – apibendrino LVTA vadovas.
Vandentiekininkų sąrašas trumpės?
Įstatymu geriamojo vandens tiekėjai įpareigoti gauti licenciją geriamajam vandeniui tiekti. B. Miežutavičius linkęs abejoti, ar neprofesionalūs vandens tiekėjai galėtų tokias licencijas gauti. Asociacijos duomenimis, Lietuvoje yra maždaug 1800 gyvenviečių, kuriose vanduo tiekiamas centralizuotai. 1400 gyvenviečių nugyventas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų valymo sistemas jau eksploatuoja vandentvarkos bendrovės. Tačiau dar maždaug 400 kaimų vandentiekio ūkiu rūpinasi neprofesionalai, čia nugyventas vandentvarkos ūkis dar laukia investicijų.
Asociacijos nariai viliasi, kad jų lūkesčiai bus išgirsti ir didžioji 2014–2020 metų finansinės paramos dalis bus skirta šalies vandentvarkos ūkio renovacijai. Investuojant ES lėšas, neabejoja LVTA prezidentas, būtų galima iki galo išspręsti problemas, susijusias su kaimų vandentiekiais, taip pat išvengti galimo drastiško mokesčio už vandenį didinimo.
Kritiką laiko nepagrįsta
Pašnekovas pripažino, kad viešojoje erdvėje neretai pasigirsta abejonių investicijų į vandentiekio tinklų ir nuotekų tinklų plėtrą tikslingumu. B. Miežutavičiaus teigimu, asociacijos pozicija aiški – vandens tiekėjai vadovavosi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu bei Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008–2015 metų plėtros strategija, kurioje buvo numatyta, kad centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos iki 2015-ųjų turi būti prieinamos 95 proc. visų šalies gyventojų.
„Į šalies vandentvarkos ir nuotekų ūkį pastaruosius penkerius metus investuota daug lėšų. Tiesti nauji vandentiekio ir nuotekų tinklai, statytos mažos nuotekų valyklos, rekonstruotos veikiančios. Darbai padaryti labai dideli. Iššūkių priėmus Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymą bus daug, bet jie realūs, ekonomiškai pagrindžiami. Mes perimame nugyventą vandentvarkos ūkį, plečiame savo paslaugas, modernizuojame valyklas ir diegiame naujas dumblo tvarkymo technologijas“, – kalbėjo LVTA prezidentas.
Prieš kelerius metus kai kuriuose Lietuvos miestuose sunkiai išsprendžiama atrodė nuotekų dumblo laikymo problema. Šiuo metu, anot pašnekovo, aktualiausias klausimas – tolesnis perdirbto dumblo naudojimas. Tad asociacijos kitų metų prioritetų sąraše – diskusijos su atsakingomis institucijomis, kad būtų priimtas galutinis sprendimas dėl perdirbto dumblo naudojimo.
