• ruukki
  • tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila

Vandentiekio ir nuotekų tinklų rėmimo prioritetas – mažos gyvenvietės

2013 spalio 25 d.

Europos Komisija prieš kelis mėnesius savo ataskaitose pripažino, kad Lietuva yra viena geriausiai nuotekas tvarkančių Europos Sąjungos (ES) valstybių. Prieš kurį laiką pasitvirtinusi ambicingus planus, mūsų šalis lyderių pozicijas siekia išlaikyti ir toliau. Aplinkos viceministro Almanto PETKAUS teigimu, 2014–2020 metų ES finansavimo laikotarpiu didelis dėmesys bus skiriamas tam, kad kokybiškomis vandentiekio bei nuotekų sistemomis būtų aprūpinamos mažesnės, iki 2 tūkst. gyventojų turinčios, gyvenvietės.

– Ar nedidelių gyvenviečių aprūpinimas kokybiškais vandentiekio ir nuotekų tinklais bus prioritetas kitu ES finansavimo laikotarpiu?

– Tiksliau pavadinus, tai priemonė prioritetiniam tikslui įgyvendinti. O prioritetas aiškus – plėsti centralizuotai tiekiamo vandens ir nuotekų šalinimo paslaugos pasiekiamumą. Kadaise išsikėlėme tikslus iki 2015 metų pasiekti 95% šios paslaugos prieinamumo. Laikui bėgant ir įgyvendinant vandentvarkos projektus paaiškėjo, kad toks tikslas yra pernelyg ambicingas ir iki numatyto termino vargu ar pavyks jį įvykdyti. Šiandien jau atsargiau žiūrime į tokius aukštus tikslus ir 2014–2020 metų ES finansavimo periodu juos numatėme kiek mažesnius. Tačiau pagrindinis siekis vis tiek išlieka – kad kuo daugiau žmonių gautų kokybiškas vandentiekio ir nuotekų šalinimo paslaugas.

– Kiek Lietuvos žmonių gauna centralizuotas vandentiekio ir nuotekų šalinimo paslaugas?

– Šiuo metu centralizuotai vanduo pasiekia 83% mūsų šalies gyventojų, centralizuotos nuotekos – apie 75%. Vadinasi, didžioji dalis žmonių jau naudojasi kokybiškomis paslaugomis. O neturi tokios galimybės tie, kurie gyvena būtent mažose gyvenvietėse, atokiuose miesteliuose ir kaimuose. Investuoti į centralizuotus tinklus tokiose vietovėse vandentvarkos įmonėms nepatrauklu finansiškai. Investicijos didelės, atsiperkamumas labai ilgas, nes naudotojų – mažai. Todėl manome, kad efektyviausia čia būtų panaudoti ES piginus.

Yra miestų, kur nežymus tarifo už paslaugas didinimas gyventojams didelės reikšmės neturi, tačiau taip gali būti surenkami nemaži pinigai investicijoms, reikiamoms plėtrai. Mažose gyvenvietėse tam, kad būtų sukaupta pinigų investicijoms, tarifas išaugtų labai smarkiai, ir gyventojams paslauga gali tapti nebeįperkama. Vadovaujantis ES reikalavimais, išlaidos vandeniui tiekti ir nuotekoms tvarkyti negali viršyti 4% namų ūkio pajamų. Įvertinant visa tai, daugiausia dėmesio ir bus skiriama vandentvarkos plėtrai gyvenvietėse nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių gyventojų, čia numatoma skirti didžiausią dalį ES pinigų.

– Kaip bus sprendžiamas klausimas aprūpinti kokybiškomis paslaugomis gyvenvietes iki dviejų šimtų gyventojų?

– Suprantama, tokiose gyvenvietėse įsikūrusiems žmonėms reikalingos kokybiškos paslaugos. Bet čia jau sprendimus turėtų priimti savivaldybės. Jos galėtų į vieną projektą sujungti tris ar daugiau kaimų, įrengti visiems vandens gręžinį bei nuotekų valymo sistemas ir tokias paslaugas teikti bendrai keliems kaimams. Tokiu būdu būtų tvirtinamas vienas projektas 200 ir daugiau gyventojų aprūpinti vandentiekio bei nuotekų šalinimo paslaugomis.

– Kokiu principu bus pasirenkamos gyvenvietės, kuriose pirmiausia ketinama įgyvendinti vandentvarkos projektus – ar atokesnėse vietovėse, ar šalia miestų?

– Eiliškumą irgi turės nustatyti savivaldybės, nes pagal teisės aktus joms priskirtos vandentvarkos funkcijos. Savo siūlymų turės teikti ir vandentvarkos įmonės, kurios daugiausia priklauso irgi savivaldybėms.

Labai svarbu formuoti tinkamą vietos politiką vandentvarkos klausimais. Nors dabar galiojantys įstatymai nurodo, kad paslaugų tarifai negali būti mažesni nei savikaina. Tačiau dėl politinių priežasčių nepopuliarūs sprendimai atidedami ištisiems metams, kaina nekeičiama, o įmonės dirba nuostolingai. Vyriausybei esame pateikę naują Vandentvarkos įstatymo projektą – jis artimiausiu metu bus svarstomas. Jame numatyta, kad savivaldybių tarybos privalės kasmet tvirtinti vandentvarkos paslaugų kainas.Taip atsirastų galimybė nustatyti tokius tarifus, kurie leistų susigrąžinti sąnaudas, nebeliks galimybės dėl politinių priežasčių įšaldyti kainas, o įmonėms grimzti į skolas.

– Kiek numatyta investuoti į mažų gyvenviečių aprūpinimą kokybiškomis vandentiekio bei nuotekų šalinimo paslaugomis?

– Kiek atskirai galėtų būti skirta būtent šiems projektams, dabar pasakyti sunku. Bet kokiu atveju lėšų poreikį padiktavo savivaldybės, o poreikis nemažas – apie 8 mlrd. litų. Šiuo metu esame tikri, kad vandentvarkos projektams gausime ne mažiau kaip 1,3 mlrd. litų. Pagal poreikį atrodytų nedaug, tačiau įvertinant tai, kiek buvo investuota anksčiau ir kokia yra vandentiekio bei nuotekų šalinimo sistemų būklė, manyčiau, tai nėra mažai. Juk nuo 2000

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad