„Todėl mes siūlome aplinkosauginę ir ekonominę dalį susiderinti iš anksto – dar rengiant plėtros planą: su Kainų komisija – dėl investicijų pagrįstumo, o su Aplinkos ministerija – aplinkosauginę dalį (žinoma, atsižvelgiant, ar pasirinktosios sistemos yra efektyviausias būdas aptarnauti gyventojus). Jei ir Kainų komisija, ir Aplinkos ministerija pritars, tai projektui atsidūrus plėtros plane nereikės atlikti atskiro vertinimo. Manome, kad toks variantas būtų racionalus, jis ir trumpiau užtruktų“, – sakė D. Krinickas.
Apie tokią projekto derinimo tvarką, tikslindama plėtros planų rengimo taisykles, Aplinkos ministerija neseniai informavo Finansų ministeriją ir vandens tiekėjus. Aplinkos ministerijos specialistai tikisi, kad vandentvarkos sektoriui ji bus priimtina. „Vandens tiekėjams ji būtų naudinga, nes niekam nebus paranku vertinti projektus formaliai žinant, kad galiausiai viską tikrins Valstybės kontrolė. Ir jeigu paaiškės, kad alternatyvų vertinimas buvo blogas, nukentės pinigus duodančioji institucija, nes reikės dalį lėšų grąžinti“, – kalbėjo D. Krinickas.
Konkursuose laimės efektyviausi projektai
Įgyvendinami bus ne tik į valstybės sąrašą patekę projektai. Anot Aplinkos ministerijos Vandenų departamento vadovo, bus atskira konkursinė priemonė, pagal kurią bus atrenkami vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros projektai. Projektai bus vertinami ir finansavimas bus skiriamas pagal nustatytus efektyvumo kriterijus (investicijų efektyvumo, skaičiuojant, beje, nebe gyventojų, o prijungiamų būstų skaičių, vandens tiekimo ir nuotekų valymo įrenginių pobūdį ir kt.). Alternatyvų vertinimo šiuo atveju atlikti nereikės, nes projektai konkuruos tarpusavyje.
Sudaryti tinklų rekonstrukcijos ir paviršinių nuotekų tvarkybos projektų sąrašus bus patikėta regionų plėtros taryboms. D. Krinicko teigimu, čia vadovaujamasi Nacionalinės pažangos programos ir Vyriausybės programos nuostatais dalį atsakomybės ir planavimo atiduoti savivaldai. Prieš tai Aplinkos ministerija nustatys projektų atrankos kriterijus, siektinus tikslus ir jų rodiklius.
Dar ne iki galo nustatyti šio ES finansavimo laikotarpio kriterijai, pagal kuriuos bus vertinami vandens gerinimo įrenginių projektai. Pasak D. Krinicko, artimiausiu metu bus kreiptasi dėl rekomendacijų į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kuriai jau perduota informacija apie kiekvienoje vandenvietėje nustatytus neatitikimus higienos normoms: fluoro, nitratų, geležies, kalcio kiekio ir t. t. Neabejojama, kad prioritetas skiriant paramą bus teikiamas cheminę taršą likviduojantiems projektams. Indikatorinių rodiklių verčių perviršis, nesant atliekamų lėšų, ko gero, liks pačių vandens tiekėjų rūpestis.
Pauzė neparanki niekam
2014–2020 metų laikotarpio ES lėšos Lietuvą, tikimasi, pasieks trečiame šių metų ketvirtyje. Ankstesnio periodo parama, žinia, jau paskirstyta, projektus baigiama įgyvendinti. Pasak ES paramos administravimo departamento vadovo I. Kiškio, siekiant pagelbėti sezoninius darbus susiplanavusioms ir pirkimus atlikusioms vandentvarkos įmonėms, kurių paraiškos jau įvertintos Aplinkos projektų valdymo agentūros specialistų, bus pasinaudota prieš septynerius metus jau išbandyta praktika: laikinuoju finansavimu, kai užtikrinti nenutrūkstamam darbų procesui pasitelkiamos valstybės lėšos, kurios į biudžetą grįžta šalį pasiekus ES paramai.
Priėmus šį svarbų sprendimą, darbai ilgai nedelsiant bus pradėti 26 savivaldybėse. I. Kiškis teigė, kad šioms savivaldybėms iš dalies pasisekė – joms nebereikės rengti išsamaus alternatyvų vertinimo. Nuspręsta pripažinti pakankama savivaldybių infrastruktūros planų rengimo metu atliktą alternatyvų analizę. Pateiksiantieji paraiškas dabar turės įveikti smulkesnį filtrą.
Komentaras
Inesis KIŠKIS, Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos paramos administravimo departamento direktorius
Būtina atskirai paaiškinti, kaip europinių lėšų skyrimo perspektyvoje suprantami lokalūs vandens tiekimo ir nuotekų valymo įrenginiai. Lokaliais įrenginiais vadiname ir tuos, kurie aptarnauja vieną namą, ir tuos, kuriais naudojasi 30 namų. Bet skirti Europos Sąjungos lėšų kokiam nors Vardeniui Pavardeniui ar individualiųjų namų bendrijai, esančiai viešojo vandens tiekimo teritorijoje, nevalia – paramos gavėjai gali būti tik vandens tiekimo įmonės.
Tiesa, gyvenantieji ne viešojo vandens tiekimo teritorijose dar galėtų burtis į vietos veiklos grupes ir kreiptis paramos per Žemės ūkio ministeriją. Tai nereiškia, kad vandens tiekimo įmonė negali pastatyti „Traidenio“ ar „August&Co“ pagamintų valymo įrenginių – jei tik rangovas ar pačios įmonės laimės vandens tiekimo įmonės skelbtą viešojo pirkimo konkursą.
