Partnerio turinys
Nuo seno architektūra buvo svarbi miesto identiteto dalis. Prisiminkime Trijų Kryžių kalną ar MO muziejų – tai Vilniaus ženklai. O kas, jei žaidimų aikštelė taptų miestui tokia pat svarbi? Ji būtų ne tik pramogų vieta vaikams, bet ir miesto vizitinė kortelė.
Ne tik žaidimai lauke
Daugiau nei 18 metų Baltijos šalių rinkoje sėkmingai viešąsias erdves ir žaidimų bei sporto aikšteles kuriančios įmonės FIXMAN specialistų komanda pastebi, kad aktyvaus laisvalaikio erdvių integravimas į miesto kraštovaizdį ne tik išvilioja gyventojus į lauką. Tai gali ir sustiprinti miesto įvaizdį, kultūrinį identitetą, didinti tarptautinį patrauklumą. Vaikų žaidimų aikštelės gali būti įkvėptos vietos istorijos, gamtos ar bendruomenės poreikio.
Žaidimų aikštelės tampa išskirtiniais objektais
Vaikų žaidimų aikštelės jau seniai neapsiriboja tik čiuožyklomis ir sūpynėmis. Jos tampa neatsiejama miesto dalimi ir kuria papildomą vertę bendruomenėms.
- Tvarumas. Perdirbtų ar ekologiškų medžiagų naudojimas, pavyzdžiui, PEFC sertifikuota mediena, užtikrina ilgaamžiškumą ir mažesnį poveikį aplinkai.
- Įtrauktis. Specialūs liečiamieji paviršiai, kontrastingos spalvos ir interaktyvūs įrenginiai padeda kurti prieinamą aplinką visiems su regos, klausos ar judėjimo negalia.
- Daugiafunkcionalumas. Žaidimų aikštelės tampa socialiniais centrais, kūrybiškomis lauko erdvėmis bendruomenės renginiams ir kt.
- Integracija. Pritaikymas prie miesto infrastruktūros leidžia aikštelėms organiškai įsilieti į urbanistinį kraštovaizdį.
Trys aikštelės – trys istorijos
Naujausi FIXMAN projektai Baltijos šalyse rodo, kad žaidimų aikštelės gali būti daug daugiau nei įprastos pramogų erdvės.

„Kurdami aktyvaus laisvalaikio erdves, turime praplėsti savo matymo lauką ir žvelgti į ateitį. Vaikų žaidimų aikštelė turėtų pasakoti istoriją, stebinti ir įtraukti. Turime savęs klausti, ne ar jos gali būti išskirtine miesto dalimi, bet kodėl jos vis dar tokiomis netapo“, – sako įmonės FIXMAN direktorė Inga Liudvinavičienė.


Publikacija spausdinta žurnalo „Statyba ir architektūra“ 2025 m. pavasario numeryje.