Turime siekti energinio efektyvumo pastatuose, tačiau privalome viską racionaliai pamatuoti. Net jeigu Europos Sąjunga (ES) įpareigoja vykdyti jos direktyvas, mes galime turėti argumentų, kad tai daryti nelabai būtina. Tokią poziciją iš Lietuvos gali išgirsti ES artėjant 2018 ar 2020 metams, kai bus reikalaujama, kad pastatai būtų nulinės energijos naudojimo.
Klausimas: kas už viską mokės?
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, kalbėdamas prieš kelis mėnesius Seime vykusioje konferencijoje, kiek suglumino verslininkus, mokslininkus ir efektyvių pastatų statybos propaguotojus pareiškęs, kad ES direktyvų vykdymas gali būti pristabdytas, jeigu tam nebus pinigų. „Statybai ir architektūrai“ ministras pakartojo bemaž tą patį. V. Mazuronis teigė nesąs tikras, kaip realiame gyvenime bus plėtojami energinio pastatų efektyvumo rodikliai ir ES numatyti tikslai, apie kuriuos pastaruoju metu vis garsiau kalbama.
„Kai mes kalbame apie energinį efektyvumą, nepamirštame, kad jis glaudžiai susijęs su klimato kaita, mažesniais energijos poreikiais. Tačiau Europoje jau kyla labai rimta diskusija apie ES poziciją ir ambicijų lygmenį šioje bei kitose srityse – anglies dvideginio išmetimo į atmosferą mažinimo, energinio efektyvumo didinimo. Visi šie dalykai susiję su pinigais ir ES (taip pat Lietuvos) konkurencingumu. Iki šiol ES vyravo nuomonė, kad jai priklausančios šalys yra ambicingiausios, pažangiausios, rodančios kitoms pavyzdį, tvirtai žengiančios į priekį“, – kalbėjo ministras.
Tačiau, anot jo, šiandien šios diskusijos virsta į tai, ar tokia pozicija iš tiesų tikslinga. Antai Europos valstybės į atmosferą išmeta tik 12 proc. viso pasaulyje išskiriamo anglies dvideginio. O kitos pasaulio šalys, tokios kaip Kinija, Indija, Rusija ar Jungtinės Amerikos Valstijos, mažiau paiso aplinkos taršos reikalavimų. Tad išeitų, kad ES valstybės spaudžia pačios save ir taps nebekonkurencingos.
„Pažiūrėkime, kur šiandien keliasi pramonės įmonės – į trečiąsias pasaulio šalis, nes ten nuolankiau žiūrima į visus reikalavimus. Ir kai Europoje dar bus sugriežtinti reikalavimai, dėl kurių, be abejo, kils produkcijos kaina, tapsime visiškai nekonkurencingi. Pakėlę energinio efektyvumo ir atmosferos taršos mažinimo kartelę, finansuosime trečiąsias pasaulio šalis diegiamomis technologijomis“, – samprotavo V. Mazuronis.
Aplinkos ministrui neseniai teko dalyvauti pasauliniame klimato kaitos forume. Vienas gvildentų klausimų – energinis pastatų efektyvumas. Visiems įstrigo tiesmukas Kinijos atstovų pasisakymas: šioje šalyje milijonai žmonių iš viso neturi stogo virš galvos, tad kol kas net nerealu galvoti apie energinio pastatų efektyvumo didinimą ir panašius klausimus.
„Europos užmojai, mano manymu, yra pernelyg ambicingi ir nelengvai įgyvendinami. Viena vertus, pasiekti, kad visi pastatai nuo 2020 metų turės būti nulinio energijos naudojimo – nerealu. Per mažai liko laiko. Kita vertus, jeigu bus statomi tokie pastatai, jų kaina, be abejo, kils, galbūt dukart. Žinoma, tokiems tikslams pritariu, reikia eiti šiuo keliu ir mūsų teisės aktus bei reikalavimus pamažu keisti ta linkme. Tačiau kartu būtina nepamiršti įvertinti realią ekonominę galimybę – ar mes įpirksime tokį būstą? O kas bus, jeigu neįpirksime? Vadinasi, statybos sustos“, – įsitikinęs V. Mazuronis.
ES gali keisti kryptis
Apie tai, kad ES užsibrėžti tikslai yra pernelyg ambicingi ir galbūt vertėtų juos peržiūrėti, keisti kryptis, vis dažniau kalba ir atsakingi ES šalių pareigūnai. V. Mazuronis teigė, kad šiuos klausimus kelia ir lenkai, ir Didžiosios Britanijos, ir kitų Vakarų Europos valstybių atstovai. Žinoma, yra ir vadinamosios žaliosios valstybės, tokios kaip Skandinavijos šalys, kurios nuolat pasisako už energinį efektyvumą ir atmosferos taršos mažinimą.
„Plėtojama diskusija, ir tai labai gerai. Dabar ji pakrypo ta linkme, kad turime būti ambicingi, turime siekti užsibrėžtų tikslų, bet kartu privalome išlikti konkurencingi, išlaikyti ekonominės plėtros augimo tempus. Žvelgiant į situaciją Lietuvoje, energiškai efektyvius pastatus turbūt būtų galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Ir tai bemaž visi jie yra pilotiniai projektai. Sutinku, kad turime judėti ta kryptimi, bet reikia nepamiršti savo galimybių“, – sakė aplinkos ministras.
Kaip pavyzdį jis pateikė Birštone pradėtą, bet nebaigtą demonstracinį projektą „ECO-life“. Tai mokslinis tiriamasis ir demonstracinis kvartalinės pastatų modernizacijos projektas. Juo siekta ypač efektyviai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, gaminant energiją įdiegti atsinaujinančių energijos šaltinių sistemas, modernizuoti viešuosius ir daugiabučius pastatus iki aukštesnio negu standartinis efektyvumo lygio.
V. Mazuronis teigė suprantantis tokio projekto prasmę. Tačiau jis negali nepažiūrėti ir į jo sąnaudas. Todėl norint įgyvendinti parodomąjį projektą keliose savivaldybėse neišeitų nieko daryti, nes tam paprasčiausiai nebebūtų pinigų. Ministrui tenka bendrauti su nekilnojamojo turto plėtotojais, kurie domisi naujovėmis, įgyvendinamuose projektuose mėgina diegti novatoriškas sistemas. Tačiau tokių yra dar labai nedaug.
