Po avarijų – geležies nuosėdos
Didžiausios Lietuvoje vandentiekio bendrovės „Vilniaus vandenys“ gamybos direktorius Vytautas Kisielis užtikrino, kad įmonės tiekiamas požeminis vanduo pasižymi geromis sanitarinėmis higienos ypatybėmis, yra saugus. Jo rodikliai iš esmės nesikeičia, tačiau vandens kokybę kartais gadina palyginti didelė gamtinės geležies ir mangano koncentracija.
„Kad vartotojai gautų kokybišką vandenį, tose vandenvietėse, kuriose išgaunamo vandens rodikliai viršija higienos normos nustatytus reikalavimus, veikia geležies ir mangano šalinimo įrenginiai. Geriamojo vandens kokybei užtikrinti būtini ir techniškai tvarkingi bei švarūs vandentiekio vamzdynai, vandens rezervuarai ir pastatų vandentiekio vidaus tinklai“, – aiškino pašnekovas.
„Vilniaus vandenų“ gamybos direktoriaus V. Kisielio teigimu, prieš 10–15 metų, kol sostinėje nebuvo vandens gerinimo įrenginių, iš miestiečių čiaupų bėgantis rudas vanduo buvo kone kasdienė problema. Tačiau šiandien jo kokybė pasikeitė iš esmės. Kaip tik šiuo metu įmonė stato paskutinius – Bukčių – vandens gerinimo įrenginius, kurie, tikimasi, bus paleisti dar šiemet.
„Karoliniškių, Pilaitės, Lazdynų gyventojai tikrai pajus pokyčius. Vandens tiekimo tinkluose įvykus avarijai, reikia remontuoti vamzdžius, tada vandens tiekimo sistema pasikeičia, jis teka priešinga kryptimi negu iki avarijos, ir jei vamzdynuose yra geležies nuosėdų, jos išplaunamos. Įdiegus vandens gerinimo įrenginius, tokių problemų nebebus“, – patikino pašnekovas.
Kaip ir visuose Vilniuje įdiegtuose vandens gerinimo įrenginiuose, Bukčių vandenvietėje irgi bus naudojama bereagentė vandens gerinimo technologija. Be jokių cheminių reagentų geležis ir manganas bus pašalinami vandenį paprasčiausiai aeruojant ir filtruojant.
„Vilniaus vandenų“ tiekiamo geriamojo vandens kokybę nuolat kontroliuoja laboratorija, įsteigta dar 1955-aisiais ir rekonstruota 2003 metais. Ji atestuota atlikti mikrobiologinius, fizinius, cheminius geriamojo vandens tyrimus ir tiria Vilniaus miesto, Šalčininkų, Švenčionių bei Vilniaus rajonų geriamąjį vandenį. Kasmet laboratorijoje atliekama per 20 tūkst. įvairių vandens tyrimų.
Anot V. Kisielio, visos „Vilniaus vandenų“ vandenvietės taip pat turi sanitarines zonas, 1-oji zona daugeliu atvejų yra aptverta.
Sulfatai problemų nekelia
Bendrovės „Šiaulių vandenys“ vandenruošos cecho viršininkas Nerijus Potelis tvirtino, kad šiauliečiams tiekiamas geriamasis vanduo – kokybiškas ir saugus. Esminiai Šiaulių vandentvarkos ūkio pokyčiai pradėti 1996-aisiais, kai bendrovė pradėjo įgyvendinti aplinkosaugos projektą. Senos geriamojo vandens kokybės problemos mieste buvo išspręstos per aštuonerius metus. Šiuo metu laikinai sustabdytas vandens tiekimas iš Lepšių vandenvietės, nes planuojama jos rekonstrukcija.
„Palyginti su kitomis Vakarų šalimis, požeminio vandens kokybė visoje Lietuvoje yra labai gera. Tik priklausomai nuo regiono specifikos centralizuotai vandenį tiekianti įmonė pasirenka tinkamiausias technologijas, kurios iš vandens leidžia pašalinti tam tikras medžiagas. Pavyzdžiui, požeminiame Šiaulių vandenviečių vandenyje yra didesnis nei numatyta geležies, amonio ir sulfatų kiekis. Siekiant sumažinti geležies ir amonio koncentraciją, miesto vandenvietėse naudojami geležies šalinimo įrenginiai – slėginiai ir atvirieji geležį šalinantys filtrai su natūralia bei priverstine vandens aeracija“, – pasakojo N. Potelis.
Anot specialisto, vienoje vandenvietėje fiksuojamas didesnis nei numatyta sulfatų kiekis, tačiau dirbama taip, kad iš jos būtų tiekiama kuo mažiau vandens. „Daug metų šis rodiklis yra nekintamas. Tačiau kadangi sulfatai – indikatorinis rodiklis, kuris nėra tiesiogiai sietinas su žmogaus sveikata, tam tikros technologijos netikslingos, nes jas brangu ir įdiegti, ir eksploatuoti“, – komentavo
„Šiaulių vandenų“ vandenruošos cecho viršininkas N. Potelis. Visos bendrovės eksploatuojamos vandenvietės turi nustatytas ir įregistruotas sanitarines saugos zonas, kurios numatytos higienos normos reikalavimuose. „Šiaulių vandenys“ nevykdo jokių gręžinių įrengimo darbų, šiuo metu vandenvietėse yra eksploataciniai gręžiniai ir stebimieji gręžiniai, kurie naudojami požeminio vandens monitoringui atlikti. Pagrindinės tokios stebėsenos funkcijos – nuolat matuoti požeminio vandens išteklių kaitą, stebėti poveikį aplinkos komponentams – vandens ištekliams, ekosistemoms, iš gautų duomenų nustatyti didžiausią poveikį aplinkai darančias ūkinės veiklos rūšis ir užtikrinti, kad jų poveikis būtų mažinamas“, – aiškino „Šiaulių vandenų“ atstovas.
