• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

Už būstą išsimokama per daugiau nei dvidešimt metų

2017 kovo 2 d.
Rusnės Marčėnaitės nuotr.
Rusnės Marčėnaitės nuotr.

Šalyje daugėja gyventojų, kurie jaučiasi „išaugę“ prieš dešimtmetį ar seniau įsigytą būstą ir yra pasirengę persikelti, pastebi specialistai. Poreikis gyventi kokybiškesniame būste, nemažėjanti tokio būsto pasiūla bei optimistiniai gyventojų lūkesčiai dėl ateities yra pagrindiniai faktoriai, šiuo metu lemiantys būsto finansavimo augimą.

Pavyzdžiui, pernai bendra naujai išduotų „Swedbank“ būsto paskolų vertė išaugo beveik 23 procentais (2016 metais paskolų suma viršijo 352 mln. eurų, kai 2015 metais siekė 287 mln. eurų).

Pasak „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovės Jūratės Gumuliauskienės, būsto paskolų portfelio augimas atspindi gyventojų pasitikėjimą savo finansinėmis galimybėmis prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus.

J. Gumuliauskienė atkreipė dėmesį, kad padaugėjo gyventojų, kurie lėšas skolinasi, kad turimą, dažniausiai pirmąjį būstą galėtų pasikeisti į naują. „Būsto paskolų rinkoje pernai metais ėmė ryškėti nauja klientų grupė. Tai būstą jau turintys gyventojai, kurie dėl pasikeitusių poreikių būsto kokybei ar plotui ryžtasi jį keisti. Įprastai, toks pirmasis būstas su būsto paskola buvo įsigytas prieš 10–15 metų. Manome, kad ši tendencija bus pastebima ir šiemet, nes poreikį keisti būstą įvardija nemažai Lietuvos gyventojų. Apklausos rezultatai parodė, kad nuosavu būstu jaučiasi nepatenkintas kas ketvirtas šalies gyventojas“, – komentavo J. Gumuliauskienė.

SA archyvo nuotr.

Anot ekspertės, lėšų trūkumas daugelio gyventojų yra įvardijamas kaip pagrindinis veiksnys, sulaikantis nuo būsto keitimo. Tačiau net ir tiems, kurie tebemoka paskolą už dabartinį savo būstą, galima rasti alternatyvų. Pavyzdžiui, šeimai gali būti suteikta galimybė su būsto paskola įsigyti naują erdvesnį butą, o senąjį per protingą laikotarpį parduoti. Jau persikrausčius į naujus namus už gautas lėšas būtų padengtas senosios paskolos likutis ir naujojo būsto pradinio įnašo dalis.

Dažniausiai Lietuvos gyventojai būsto paskolą pernai ėmė norėdami įsigyti butą (62 proc.), penktadalis, arba 20 proc., ketino pirkti namą, 5 proc. būsto paskolos paskirtimi nurodė nuosavo namo statybą.

Lyginant su 2015 m., pernai gyventojai skolinosi daugiau ir ilgesniam laikotarpiui. Jei 2015 m. „Swedbank“ privatūs klientai būstui skolinosi vidutiniškai 48,7 tūkst. eurų, tai per metus ši suma ūgtelėjo 12 proc. – 2016 m. vidutinė būsto paskolos vertė siekė 54,4 tūkst. eurų. Pernai vidutinis skolinimosi laikotarpis pailgėjo vieneriais metais – būsto paskolų sutartis Lietuvos gyventojai pasirašė vidutiniškai 22 metams.

Komentarai

Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
statyba ir architektura
archicad