Ateities urbanistikos paradigmų tyrinėjimas su dirbtiniu intelektu ir Julija Novikova
Kalbant apie utopinius miestus, vaizduotės ir pažangiųjų technologijų sąveika atveria galimybių pertvarkyti mūsų miestų kraštovaizdžius. Praeities idėjos, grįstos ateities vizija, žadėjo mums „tobulą“ rytojaus miestą, tačiau mes vis dar trokštame keistis ir tobulėti. Kas būtų, jei galėtume leistis į transformuojančią kelionę, kurioje galėtume semtis įkvėpimo iš praeities ir kartu išnaudoti begalines ateities galimybes?
ISTORINIAI UTOPIJOS DAIGAI
Per visą istoriją utopinės miestų idėjos darė didelę įtaką šiandieniniam požiūriui į miestų projektavimą. Utopijos idėjos formavo mūsų miestų kraštovaizdžius, pradedant idealizuotu Eridu miestu senovės Mesopotamijoje ir baigiant fantastiškomis ir nerealiomis koncepcijomis, kurias pristatė tokie garsūs architektai kaip Le Corbusier ir Ebenezeris Howardas. Spinduliuojančio miesto, miesto-sodo koncepcijos ir kiti pavyzdžiai pasiūlė daug naujovių, padariusių įtaką šiuolaikiniam miestų planavimui, pabrėždami žaliųjų erdvių, vaikščiojimo pėsčiomis ir mišrios paskirties pastatų svarbą. Jie taip pat suteikė mums vertingų pamokų, susijusių su socialiniais, kultūriniais ir ekonominiais veiksniais, padedančiais kurti gyvybingus ir tvarius miestus.
Vis dėlto ne visos utopinės miestų idėjos pasiteisino. Daugelis jų susidūrė su neįveikiamais sunkumais ir kritika, todėl iš dalies arba visiškai žlugo. Prie jų žlugimo prisidėjo nerealistinis požiūris, netinkamas socialinės dinamikos įvertinimas ir klaidingai parinkti planavimo iš viršaus į apačią metodai. Šios nesėkmės yra svarbus priminimas apie sudėtingą žmonių elgesio, socialinių struktūrų ir fizinės aplinkos sąveiką. Kadangi dirbtinis intelektas atsiranda kaip naujoviška idėja mūsų miestų struktūrose, jis įkvepia ir meta mums iššūkį kurti miestus, kurie persmelkti harmonija, inovacijomis ir įkūnija socialinę pažangą.
UTOPINIAI IDEALAI IR SOCIALINIAI BEI EKONOMINIAI ASPEKTAI
Ateities utopiniuose miestuose pirmenybė teikiama fiziniam ir virtualiam ryšiui, tvarumui, įtraukčiai ir technologinei pažangai. Sklandi fizinės ir skaitmeninės sričių integracija didina bendravimą, mobilumą ir prieigą prie informacijos. Bendruomeniškumo jausmą skatina bendros erdvės, bendros kūrybos ir bendradarbiavimo platformos. Puoselėdami sukurtos aplinkos ir gamtos vientisumą, pirmenybę teikiame ekologiškai architektūrai, žaliosioms erdvėms ir atsinaujinantiems energijos ištekliams. Pasitelkdami dirbtinį intelektą, didelės apimties duomenų analizę ir daiktų internetą (platų tarpusavyje sujungtų objektų tinklą, kuriame įrengti jutikliai ir tinklas duomenims rinkti ir jais keistis), optimizuojame išteklių valdymą ir kuriame reaguoti gebančią infrastruktūrą. Efektyvus judėjimas ir susisiekimas užtikrinamas naudojant elektrines ir autonomines transporto priemones, taip pat bendro naudojimo transporto sistemas.
Prognozuojama, kad dėl didėjančios urbanizacijos miestai gerokai išsiplės – manoma, kad iki 2050 m. pasaulio miestų gyventojų skaičius pasieks 68 procentus. Utopiniuose miestuose sprendžiami socialiniai ir ekonominiai klausimai, užtikrinant, kad būtų sudarytos vienodos sąlygos naudotis galimybėmis ir ištekliais. Įtraukiantys būsto, namų modeliai tenkina įvairius poreikius, o bendro gyvenimo erdvės ir lanksti darbo aplinka skatina socialinę sąveiką ir dalijimąsi ištekliais.
TECHNOLOGINĖS PERMAINOS: MIESTO TINKLO FORMAVIMAS
Technologijų ir miestų planavimo sintezė pakeis pačią miestų struktūrą. Pažangioji infrastruktūra, paremta daiktų internetu, leis optimizuoti išteklių valdymą, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir judumą miestuose. Autonominės transporto priemonės, „Hyperloop“ transporto sistemos ir prekių pristatymo bepiločiais orlaiviais (dronais) tinklai sukels tikrą revoliuciją transporto srityje – leis sumažinti transporto spūstis ir išmetamo CO2 kiekį.
Ateities miestuose bus integruotos įvairios išmaniosios technologijos, pavyzdžiui:
- Daiktų internetas: visame mieste įmontuoti jutikliai rinks duomenis apie energijos naudojimą, oro kokybę, atliekų tvarkymą, eismo sąlygas ir pobūdį ir kt.;
- Išmanieji tinklai: išmanieji tinklai pakeis energijos paskirstymą, integruodami atsinaujinančius energijos šaltinius, energijos kaupimo sistemas ir duomenų stebėseną realiuoju laiku. Ši technologija leis efektyviai gaminti, vartoti ir valdyti energijos suvartojimą, mažinti atliekų bei išmetamo anglies dioksido kiekį;
- Įvairiarūšis transportas: tai apima eismo valdymo sistemas, prisitaikantį šviesoforų reguliavimą ir realiojo laiko navigacijos programas, kurios, remdamosi tiesioginiais eismo duomenimis, pateiks optimizuotus maršrutus;
- Išmanieji pastatai: integruotos technologijos stebės ir reguliuos energijos naudojimą, apšvietimą, temperatūrą ir saugumą, tokiu būdu bus optimizuojamas išteklių naudojimas ir užtikrinamas aukštesnis gyventojų komforto lygis bei didinamas jų saugumas;
- Atliekų tvarkymo sistemos: realiuoju laiku bus stebimas atliekų kiekis šiukšlių dėžėse, optimizuojami atliekų surinkimo maršrutai ir mažinamos veiklos sąnaudos. Rūšiavimo sistemos su įrengtais jutikliais ir perdirbimo iniciatyvos skatins efektyvų atliekų šalinimą;
- Pažangūs analizės metodai ir dirbtinis intelektas: dirbtinio intelekto algoritmai analizuos didžiulį duomenų kiekį, kad būtų galima optimizuoti išteklių paskirstymą, numatyti dėsningumus ir pagerinti miestų planavimą, transporto judėjimą ir užtikrinti visuomenės saugumą.
Dirbtinis intelektas analizuos didžiulį duomenų kiekį, todėl miestų planuotojai galės numatyti ir reaguoti į besikeičiančius poreikius. Teritorijos suskirstymas į zonas, prie jūsų poreikių prisitaikantys energijos tinklai ir miestų modeliavimas realiuoju laiku leis optimizuoti išteklių paskirstymą, todėl miestai galės prisitaikyti ir klestėti sparčios transformacijos sąlygomis. Pažangieji jutiklių tinklai stebės oro kokybę, triukšmo lygį ir aplinkos sąlygas, užtikrindami gyventojų gerovę ir kurdami sveikesnę miestų aplinką.
DI VIZIJA. MIESTŲ MODELIŲ IR ESTETIKOS VIZIJA
Remdamiesi DI sukauptu dideliu žinių kiekiu ir kūrybiniais gebėjimais, galime įsivaizduoti ateities miestus, kuriuose susilieja gamta ir technologijos. Sparčiai vykstant urbanizacijos procesams ir siekiant išsaugoti žemės plotus, vertikali plėtra ir įvairiarūšis transportas kartu su ūkiais, įrengtais ant pastatų stogų, ir žaliąja infrastruktūra atrodo kaip tikėtina tendencija. Kai kuriose vietovėse gali išlikti istorinės architektūros žavesys, o kitose bus demonstruojamas avangardinio stiliaus dizainas. Dirbtinio intelekto algoritmai padės architektams ir miestų planuotojams optimizuoti erdvės panaudojimą, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir reguliuoti eismo srautus, kuriant harmoningą funkcionalumo ir grožio derinį.
Utopijos sąvoka tradiciškai reiškia idealistinę ir, atrodytų, nepasiekiamą viziją. Tačiau ateities miestų kontekste utopiniai idealai reiškia siektinus tikslus ir pažangius principus, kuriais siekiama miestuose sukurti išskirtines patirtis. Pasitelkę dirbtinio intelekto galias, galime ištirti šias galimybes ir įsivaizduoti miestus, kurie pranoksta šiandien mus vis dar varžančius apribojimus. Keliaujant šių utopinių idealų link reikės bendradarbiauti ir visapusiškai suprasti mūsų besikeičiančius poreikius.
BELIEKA TIK VIENAS KLAUSIMAS. AR TECHNOLOGIJŲ IR DIRBTINIO INTELEKTO SUKELTA REVOLIUCIJA IŠ TIKRŲJŲ PAGERINS MŪSŲ MIESTUS IR MIESTŲ PLANAVIMO TVARKĄ?
ChatGPT: Šalininkai teigia, kad technologinė pažanga ir dirbtinis intelektas gali pagerinti miestų planavimą optimizuojant išteklių paskirstymą, tobulinant transporto sistemas, sudarant sąlygas įgyvendinti tvarius metodus ir skatinant efektyvesnį infrastruktūros valdymą. Jie įsitikinę, kad tokios technologijos kaip pažangieji tinklai, daiktų internetas, duomenų analizė ir automatizavimas gali padidinti efektyvumą, pagerinti gyvenimo kokybę ir leisti pasiekti geresnių rezultatų aplinkos apsaugos srityje.
Kita vertus, kritikai išreiškia rūpestį dėl galimų neigiamų aspektų, įskaitant klausimus, susijusius su privatumu, teisingumu ir tam tikrų darbo sektorių išstūmimu. Jie įspėja, kad pernelyg didelis pasitikėjimas technologijomis gali sukelti nenumatytų padarinių ir padidinti esamą socialinę ir ekonominę atskirtį visuomenėse.
Taip pat verta pažymėti, kad utopinių miestų kūrimas reikalauja įvairių suinteresuotųjų šalių, įskaitant vyriausybes, miestų planuotojus, architektus, investuotojus ir vietos bendruomenes, įsitraukimo, bendradarbiavimo ir palaikymo. Labai svarbu į šiuos projektus žvelgti realistiškai įvertinant su jais susijusius iššūkius ir jų sudėtingumą, taip pat būti atviriems naujų idėjų pritaikymui ir tobulinimui, kai to reikalauja aplinkybės.
MIESTŲ PLANUOTOJŲ VEIKLOS PROGRESAS
Augant urbanizacijos mastui ir vis daugiau dėmesio skiriant tvariam miestų planavimui, architektai atlieka svarbų vaidmenį kurdami išmaniuosius miestus ir atsparesnę infrastruktūrą. Išmaniųjų technologijų integravimas turės didelį poveikį ateities miestų planuotojams, pakeis jų vaidmenį ir požiūrį į miestų projektavimą. Štai keletas pagrindinių sričių, kuriose išmaniosios technologijos paveiks miestų planuotojų ir architektų darbo pobūdį.
1. Duomenimis grįstų sprendimų priėmimas. Išmaniosios technologijos teiks didelį kiekį duomenų realiuoju laiku, pavyzdžiui, apie energijos suvartojimą, transporto judėjimą ir srautus bei išteklių naudojimą. Šie duomenys leis priimti pagrįstesnius sprendimus, todėl miestų planuotojai galės tiksliau analizuoti ir geriau suprasti miesto aplinkos dinamiką.
2. Reaguoti gebantis ir adaptyvus projektavimas. Architektai projektuodami statybos objektus į projektą įtrauks jutiklius ir pateiks duomenimis paremtas įžvalgas, todėl statinių konstrukcijos galės lengviau prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų. Miestų planuotojai naudos duomenis realiuoju laiku, kad galėtų stebėti ir reguliuoti miestų sistemas, pavyzdžiui, eismo valdymą ar atliekų tvarkymą, siekdami optimizuoti šių sistemų veikimą.
3. Ryšių ir skaitmeninės infrastruktūros integravimas. Tai bus esminis miestų projektavimo aspektas. Specialistai įtrauks nuostatas dėl sparčiojo interneto ryšio, belaidžių tinklų ir daiktų interneto įrenginių diegimo ir įrengimo, kad būtų skatinamos ir palaikomos išmaniųjų miestų iniciatyvos. Tai leis palaikyti nenutrūkstamus ryšius ir pagerins mieste teikiamas paslaugas.
4. Į žmogų orientuotas projektavimas. Planuotojai ir architektai atsižvelgs į gyventojų poreikius ir pageidavimus, naudodamiesi duomenimis ir naudotojų atsiliepimais, kad sukurtų įtraukias ir patogias gyventi erdves. Jie integruos technologijas taip, kad pagerintų bendrą praktinę žmonių patirtį, skatintų socialinę sąveiką ir pagerintų miesto gyventojų savijautą.
5. Bendradarbiavimas ir tarpdisciplininė veikla. Ateities miestų planuotojai ir architektai turės glaudžiai bendradarbiauti su inžinieriais, duomenų mokslininkais ir kitais ekspertais, kad veiksmingai išnaudotų išmaniųjų technologijų potencialą.
6. Etiniai ir privatumo aspektai. Išmaniųjų technologijų integravimas kelia nemažai svarbių etinio pobūdžio ir privatumo klausimų. Ateities miestų planuotojai ir architektai turės atsižvelgti į šiuos aspektus projektuodami statybos objektus ir miestų aplinką. Jie privalės užtikrinti duomenų saugumą, privatumo apsaugą ir vienodas galimybes naudotis išmaniosiomis technologijomis, atsižvelgdami į skirtingus miestų gyventojų poreikius ir interesus.
Išmaniosios technologijos suteiks miestų planuotojams ir architektams įžvalgų, pagrįstų surinktais duomenimis, skatins adaptyvius ir į poreikius reaguojančius projektus, teiks pirmenybę į žmogų orientuotam požiūriui ir skatins tarpdisciplininį bendradarbiavimą. Naudodamiesi šiomis technologijomis, šių sričių specialistai gali kurti tvaresnes, tarpusavyje susijusias ir aplinką tausojančias miestų erdves, puikiai prisitaikančias prie kintančių miestų gyventojų poreikių.
Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“ | Specialusis leidinys LT | 2023 (08/09)
