MBA sudaro mechaninis ir biologinis procesai. Mechaninėje dalyje atskiriamos antrinės žaliavos (metalas, plastikas, popierius ar kartonas), didelio kaloringumo frakcija ir biologiškai skaidi frakcija. Biologinio apdorojimo stadijoje vykdomas anaerobinis pūdymas. Apdorojant biologiškai skaidžias atliekas anaerobiniu būdu gaunamos biodujos, kurios bus naudojamos elektros gamybai, ir kompostas. Gauta elektros energija bus aprūpinami mišrių komunalinių atliekų mechaninio rūšiavimo įrenginiai.
Naudojant MBA įrenginius galima pasiekti įvairius tikslus: apdoroti šalinimui skirtas atliekas, sumažinti į sąvartynus patenkančių atliekų kiekį, atskiriant deginti ar perdirbti tinkamas medžiagas.
Skatins kompostavimą
Kitas itin svarbus projekto „Utenos regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ uždavinys – skatinti individualų namudinį biologiškai skaidžių atliekų kompostavimą. Kompostavimas – tai prižiūrimas natūralus procesas, kai organinės atliekos paverčiamos dirvožemiui ir augalams lengvai pasisavinamų maistinių medžiagų šaltiniu – kompostu. Šį procesą atlieka mikroorganizmai. Kompostavimas – patogiausias būdas atsikratyti sodo tvarkymo atliekų, tokių kaip sugrėbti lapai, nupjauta žolė.
Utenos regiono atliekų tvarkymo centras 2013 metų gruodžio 16 dieną su bendrove „Keluva“ sudarė kompostavimo konteinerių pirkimo sutartį, kurios vertė – 613 740 litų (be PVM). Utenos regiono gyventojams nemokamai buvo išdalyta 6 tūkst. kompostavimo konteinerių. Jie išskirstyti pagal kartu su savivaldybėmis nustatytus kriterijus.
„Kokybiškas kompostas gaminamas ir pačioje įmonėje, jo įsigyti gali visi norintieji. Manau, būtų tikslinga ūkininkams palengvinti komposto įsigijimą, jį prilyginant kitoms trąšoms ir kompensuojant dalį žemdirbių išlaidų“, – sakė Utenos regiono atliekų tvarkymo centro vadovas M. Bobelis.
Utenos regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus pavaduotojas plėtrai Ramūnas Juodėnas teigė, kad įmonės ateities planai priklausys nuo 2014–2020 metų ES finansavimo laikotarpio. Šiuo metu neaišku, ar pretenduoti gauti paramą galės regioniniai šalies atliekų tvarkymo centrai, ar tik savivaldybės. Taip pat nėra žinoma, ar parama numatyta skirti, pavyzdžiui, didelių matmenų atliekų aikštelėms plėsti, atliekoms kompostuoti ir pan.
Ko trūksta, kad atliekų sąvartynuose dar labiau sumažėtų? „Nuo 2016-ųjų bus įvestas valstybinis sąvartynų mokestis. Už vienos tonos neapdorotų atliekų šalinimą sąvartyne gali tekti mokėti 75 litus. Taip valstybė mokesčių priemonėmis skatins tinkamai tvarkyti atliekas“, – paaiškino R. Juodėnas.
Vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema, anot pašnekovo, irgi padėtų sumažinti atliekų kiekį. Teigiama, kad Estijoje tokia pasiteisino – čia PET buteliai ar pakuotės keičiami į čekius arba pinigus. Čekyje nurodyta suma vėliau išskaičiuojama iš pirkinių sumos. Kol kas didžiausias tokios užstato sistemos trūkumas – jos diegimo sąnaudos.
Vakarų Europoje šiuo metu veikia keli šimtai atliekų deginimo gamyklų. Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse šis atliekų šalinimo būdas sunkiai skinasi kelią.
