Rajono valdžia apgailestauja, kad atvykusiems potencialiems investuotojams dažniausiai neturi ką pasiūlyti, ypač jeigu šie pageidaujama didesnių sklypų. Nors savivaldybė yra deramai parengusi teisės aktus, reikalingus investuotojams pritraukti, investicijų į pramonę sunku tikėtis būtent dėl sklypų trūkumo.
Bene vienintelė išeitis iš šios padėties – sutarusi su potencialiu investuotoju savivaldybė turėtų kalbėtis su ūkininkais dėl žemės pirkimo, keisti jos paskirtį. Šiems procesams reikia nemažai laiko, todėl investuotojai ne visuomet sutinka laukti.
Utena, kaip ir daugelis kitų miestų, susiduria su emigracijos problema. Steigiantis naujai didesnei įmonei gali kilti problemų, susijusių su darbuotojų paieška. Vis dėlto yra nemažai jaunų žmonių, kurie dirba Vilniuje, tačiau gyvena Utenoje.
Potencialo Utenos mieste yra: gera geografinė padėtis, išplėtota susisiekimo infrastruktūra, kurortinė zona šalimais. Bet pats miestas daugiau apsiriboja esamų įmonių plėtra nei naujų steigimu. Kai kurioms bendrovėms vertėtų susirūpinti saviverte, pernelyg nenupiginti savo produkcijos ar paslaugų. Gyventojų užmokesčio rodiklis Utenos rajone irgi yra mažesnis nei kituose regionuose. Tačiau reikia įvertinti, kad Utenoje yra ir šešėlinės ekonomikos, ypač dėl specifinio prekybos dėvėtais automobiliais verslo išsiplėtojimo.
Rajono vadovus, ypač merą, reikia pagirti už veiklumą. Atvykusiems verslo atstovams jis tikrai skiria reikiamą dėmesį. Tačiau ir merui derėtų pamąstyti apie savo retoriką ir sakyti ne „šito negaliu padaryti, nes“, bet „mes tai padarysime“. Būtina ir tiksliai nusimatyti ateities siekius.
