Utenos rajonas galėtų būti pavyzdys daugeliui šalies savivaldybių. Antai keli faktai: pati Utena – pramonės miestas, tačiau gauna europinį apdovanojimą už parkų puoselėjimą, Utenos rajono meras pripažintas geriausiu praėjusių metų šalies meru, tarptautiniame bendruomenių konkurse Utenos rajono savivaldybė pelnė aukso apdovanojimą, o praėjusiais metais socialinis projektas „Laimės barometras“ parodė, kad Utena yra laimingiausias miestas Lietuvoje.
Utenos rajonas galėtų būti pavyzdys daugeliui šalies savivaldybių. Antai keli faktai: pati Utena – pramonės miestas, tačiau gauna europinį apdovanojimą už parkų puoselėjimą, Utenos rajono meras pripažintas geriausiu praėjusių metų šalies meru, tarptautiniame bendruomenių konkurse Utenos rajono savivaldybė pelnė aukso apdovanojimą, o praėjusiais metais socialinis projektas „Laimės barometras“ parodė, kad Utena yra laimingiausias miestas Lietuvoje.
Pramonės plėtrai trūksta sklypų
Šių metų pradžioje Utenos rajono savivaldybė patvirtino strateginį 2014–2016 metų veiklos planą. Jame numatyti trys prioritetai: konkurencinga vietos ekonomika, žmogiškųjų išteklių plėtra ir gyvenimo kokybės užtikrinimas bei moderni infrastruktūra ir darni aplinka.
„Planavimo dokumentai yra labai svarbūs, ir tam skiriame didelį dėmesį. Iki 2001 metų tokių beveik nebuvo, bet kai į tai susitelkėme, rezultatą gavome greitai. Tinkamai parengti planavimo dokumentai leido pradėti daugelį projektų kur kas anksčiau, negu tai padarė kitos savivaldybės“, – sakė Utenos rajono meras Alvydas Katinas.
Vertinant tiesiogines užsienio investicijas, Utenos rajonas nėra tarp lyderių Lietuvoje. Meras A. Katinas šiuo klausimu įžvelgia anksčiau padarytų klaidų padarinius. Anot jo, didžiausia problema yra tai, kad valdžia negali pasiūlyti investuotojams žemės sklypų. Prieš keliolika metų vykęs privatizavimo vajus nepaliko laisvų plotų – industriniam parkui, turėjusiam tapti investicijų traukos objektu, numatytas plotas virto privačia nuosavybe.
„Procesas buvo chaotiškas. Mūsų miestas garsėja pramone, tačiau jos plėtrai galimybių nedaug. Antai kadaise šalia mėsos perdirbimo kombinato pramonės plėtrai numatytos zonos buvo paženklintos kaip gyvenamosios paskirties. Privatizavę sklypus žmonės juose pasistatė gyvenamuosius namus. Nežinau, kam tai buvo naudinga, bet tokia pozicija yra trumparegiška. Dabar sulaukiame ne vieno užsienio investuotojo, bet negalime pasiūlyti jų poreikius tenkinančių žemės sklypų“, – apgailestavo A. Katinas.
Naujausias pavyzdys – amerikiečių kompanija buvo pasiryžusi investuoti bemaž 400 mln. litų ir sukurti kelis šimtus naujų darbo vietų. Jai reikėjo tik tinkamos vietos su atitinkama infrastruktūra gamyklai statyti. Mero nusivylimui tiesiog nebuvo galimybių investuotojams pasiūlyti reikiamo ploto sklypą.
„Mes galime sukurti geras sąlygas investuotojams – greitai suderinti reikiamus dokumentus, suteikti mokesčių lengvatas. Tačiau neturime šalia miesto pramonės parko, nes nėra valstybinės žemės. Jeigu kam prireikia vienoje vietoje bent dešimties hektarų sklypo, galime pasiūlyti nebent ieškoti privačių sklypų“, – piktinosi meras dėl anksčiau neapgalvoto miesto planavimo.
Utenoje veikia verslo informacijos centras, neseniai atšventęs dešimtmetį.
