Tai sutrumpina laiko tarpą, kol tilto perdanga pasikels, tad tokiu būdu sausumos eismas trikdomas mažiau. Be to, varstomieji tiltai, ypač dvisparniai, architektūriniu požiūriu yra priimtinesni už kitų tipų judamuosius tiltus“, – pripažino ekspertas.
Kalbėdamas apie šio tipo tiltų trūkumus, VGTU profesorius D. Bačinskas pirmiausia įvardijo, kad jiems tenka atlaikyti didesnes vėjo apkrovas, kurios sukelia stiprius įtempimus atraminiuose mazguose, kai perdanga keliama. Tad varstomųjų tiltų mechanizmai turi būti stipresni nei liftinių ar pasukamųjų tiltų.
„Dauguma dvisparnių varstomųjų tiltų, ypač tų, kurių kiekvienas sparnas dirba kaip gembė, veikiant laikinosioms apkrovoms, turi surakinimo mechanizmą perdangos viduryje, kuris linkęs nusidėvėti. Dažniausia nusidėvėjimo priežastis – transporto, ypač sunkiojo, keliami smūgiai. Nusidėvėjimui stiprėjant, stiprėja ir smūgiai, ilgainiui jie dar labiau paspartina dėvėjimosi intensyvumą“, – komentavo pašnekovas.
Reikia daugiau mechanizmų
Pasukamieji tiltai yra žemiausios konstrukcijos, palyginti su kitais judamaisiais tiltais. Kadangi tiltas atveriamas pasukant, o ne pakeliant, vėjo apkrovos yra mažiausios, palyginti su varstomaisiais ar liftiniais tiltais. Atidarytas simetriškas pasukamasis tiltas arba tiltas su vienodomis pasukamosios perdangos atšakomis kai kuriuose vandens keliuose atskiria judėjimo srautus, tad eismas tokiu atveju vyksta saugiau ir tvarkingiau. Taip pat tilto simetriškumas padeda lengviau išgauti estetišką vaizdą. Kadangi šio tipo tiltai atidaromi pasukimo būdu, jie neturi masyvių kontrasvorių, kurie stipriai apkrauna tilto atramas, taigi jos būna ne tokios masyvios.
Vis dėlto pasukamieji tiltai turi turėti didesnį skaičių mechaninių komponentų, kurie atlaiko patį tiltą ir veikiančias nuolatines bei kintamąsias apkrovas, todėl šio tipo objektams reikia ir daugiau priežiūros bei didesnių eksploatavimo išlaidų.
„Pasukamieji tiltai atidaromi veikiant trims ar daugiau pagrindinių mechaninių funkcijų, todėl atidarymo ir uždarymo operacijų trukmė yra ilgesnė nei varstomųjų ar vertikaliai pakeliamųjų tiltų. Perdangai sukantis vandens kelias būna ilgiau užtvertas, o laivai gali praplaukti tik tiltui visiškai atsidarius“, – komentavo VGTU mokslininkas D. Bačinskas.
Įprastos konstrukcijos pasukamųjų tiltų, kurie atsidaro abiem kryptimis, perdangos uždarymo metu pačios neišsitiesina, todėl būtini išcentravimo ir kiti mechanizmai, kurie laiko pakeltus pasukamosios perdangos galus, kol tiltas uždarytas. Pasukamieji tiltai dažniausiai turi atramą kertamos kliūties centre. Tai vienas pagrindinių jų trūkumų, nes taip apribojamas laivuojamo kelio plotis ir laivų dydis.
Tenka pasverti visus „už“ ir „prieš“
D. Bačinskas pripažino, kad ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje naujoms pervažoms linkstama rinktis stacionariuosius tiltus, nes judamųjų tiltų statybos, valdymo ir eksploatacijos išlaidos yra daug didesnės. Be to, atidarytas tiltas sukelia nepatogumų dėl apriboto autotransporto eismo laivų navigacijos metu.
„Kai kuriose šalyse eksploatuojamus judamuosius tiltus tenka pakelti kelis šimtus kartų per dieną. Judamieji tiltai yra daug sudėtingesnės konstrukcijos, juose būna įvairių papildomų mechanizmų, tokių kaip varikliai, guoliai, valdymo įrenginiai, dėl kurių išauga ne tik statybos sąnaudos, bet ir eksploatacinės išlaidos“, – komentavo VGTU specialistas.
