Naujos statybos paskatins viso senamiesčio pagyvėjimą. Tad šis grandiozinis projektas ne tik išspręs tam tikras technologines problemas, bet ir įneš socialinių pokyčių, tai yra pakeis nusistovėjusius klaipėdiečių įpročius.“
Įgyvendinant šį projektą planuojama kompleksiškai spręsti ir gretimų teritorijų bei objektų: centrinės Atgimimo aikštės, Muzikinio teatro, Jono kalnelio – sutvarkymo klausimus.
Pagal poreikį – skirtingi tipai
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakulteto Tiltų ir specialiųjų statinių katedros profesorius daktaras Darius Bačinskas pastebėjo, kad pasaulyje tiltų statyba suintensyvėjo XIX amžiaus pradžioje, sparčiai plėtojant įvairias pramonės šakas ir kartu sausumos bei vandens transporto infrastruktūrą.
Anot pašnekovo, daugelyje šalių dėl mažų aplinkinių statinių matmenų išpopuliarėjo įvairių judamųjų sistemų tiltai. Jie buvo statomi per vandens telkinius, siekiant pagerinti arba pakeisti laivybos sąlygas, ribojamas per mažos patiltės. Tiltai su pakeliamąja perdanga buvo statomi ten, kur būdavo tinkamas vertikalus profilis ir ribotas laivybos aukštis. Tilto tipas dažniausiai buvo parenkamas atsižvelgiant į reikalingą laivybos aukštį, taip pat estetines ir aplinkos sąlygas.
Visų judamųjų tiltų judesiai yra sukimosi ir slinkimo kombinacijos. Skirtumai tarp šių modelių yra šioms slinktims parinktos ašys. Šiandien naudojami judamieji tiltai dažniausiai yra varstomieji (turi kontrasvorius ir yra atidaromi besisukant apie horizontalią ašį), pasukamieji (atsidaro sukantis apie vertikalią ašį), liftiniai arba vertikaliai pakeliamieji (atidaromi pakeliant be sukimosi ar pasislinkimo horizontaliai), transporteriniai ir įtraukiamieji (atidaromi juda pagal pastovią horizontalią ašį). Plėtojant judamųjų tiltų konstrukcijas buvo sukurti nauji konstrukciniai tiltų sprendimai, kurie kaip atskira atmaina gali būti priskiriami prie pagrindinių judamųjų tiltų.
Vertybė – operatyvumas
Varstomieji (pakeliamieji) tiltai gali būti vieno ar dviejų sparnų. Atitinkamos sistemos pasirinkimą dažniausiai lemia bendra tilto schema.
„Visi varstomieji tiltai projektuojami taip, kad jėga tiltui valdyti būtų kuo mažesnė. Juose įrengiami kontrasvoriai, kurie atlieka stabilizavimo funkcijas, apsaugo nuo pasvirimų ir subalansuoja vidaus jėgas abiejose perdangos pusėse sukimosi ašies aspektu. Kontrasvoriai įprastai projektuojami taip, kad būtų išlaikomas naudingas kainos ir svorio santykis. Išoriniai kontrasvorių matmenys turi būti labai kruopščiai apskaičiuoti, kad tiltui atsidarant ar užsidarant tai neturėtų įtakos nejudančioms jo dalims“, – aiškino VGTU mokslininkas D. Bačinskas.
Pašnekovas išskyrė ne vieną varstomųjų tiltų privalumą, palyginti su kitais judamaisiais tiltais. Pavyzdžiui, jų perdangos atidarymo ir uždarymo laikas yra trumpiausias. Kadangi perdanga pakeliama greitai, artėjantys laivai gali plaukti nemažindami greičio, o mažus laivus tiltai gali praleisti iki galo neatsivėrę. Šiuo privalumu pasižymi varstomieji dvisparniai tiltai.
„Kai varstomasis tiltas iš dalies arba visiškai pakeltas, didžioji jo konstrukcijos dalis yra ne laivų plaukimo zonoje. Taigi laivui susidūrus su varstomuoju tiltu, apgadinimai būna daug mažesni nei pasukamojo ar vertikaliai pakeliamojo tilto atvejais. Laivas gali priplaukti arčiau varstomojo tilto, kol šis iki galo pasikels, o pasukamojo tilto atveju yra priešingai.
