Bendrovės „YIT Kausta“ projekto vadovo Jono Kličiaus karjeros aprašas galėtų paneigti ankstesnių pašnekovų teiginius apie tai, kad vakarykščiams studentams dera suvalgyti bent puspūdį druskos iki nusipelnant teisės užimti vadovaujamą postą. Atsakingas pareigas atsakingame projekte J. Kličius gavo iškart po studijų VGTU – statant naująjį sostinės savivaldybės pastatą jis tapo vienu iš statinio statybos aikštelės inžinierių.
Jaunam inžinieriui teko rūpintis subrangovų darbų kokybe, kontrole, atliktų darbų priėmimu ir kiekių skaičiavimu. Bet J. Kličius nėra visai standartinis pavyzdys – darbą jam pasiūlė savarankišku studento darbu patenkintas bakalauro darbo vadovas, o statybų aikštelėse J. Kličius sukosi dar besimokydamas mokykloje. Ir džiaugėsi tuomet VGTU veikusia sistema, kai dar prieš laikydami abitūros egzaminus moksleiviai galėjo pasirašyti sutartį su aukštąja mokykla, kad per mokyklinius egzaminus surinkę tam tikrą balų skaičių taps jos studentais. J. Kličius buvo vienas tokių iš anksto apsisprendusiųjų. Studijuodamas Jonas irgi išnaudodavo kiekvieną galimybę padirbėti statybose: dirbo ir pagalbiniu darbininku, ir staliumi-dailide, ir tinkuotoju. Taip studentas leido ne tik vasaras, bet dažnai ir rugsėjo mėnesį. Tokiu būdu ir užsidirbo, ir daug išmoko. Praktikantų biržoje, kurią turi įmonė „YIT Kausta“, pasakojo J. Kličius, irgi vertinami žmonės, kurie viską išbandę nuo pat apačios.
„Tik universitetą baigęs, neapsitrynęs inžinierius nė nesupras, kas darosi statybininko galvoje. Tačiau universitete gali gauti technologijos pradmenis, išmokti dirbti projektavimo programomis ir pan., bet negausi žinių, kaip iš tiesų vyksta ir valdomi statybų procesai, dokumentacija, to išmoksi tik statyboje. Žinoma, jeigu rodysi iniciatyvą. Ir į praktiką atėjęs studentas neturėtų būti tik vykdytojas: jis turi domėtis, klausti, ieškoti daugiau užduočių. Kai matai, kad žmogus nori mokytis, ir pats nori daugiau jį išmokyti“, – sakė per keliolika metų nuo studijų pabaigos aukščiausias vadovaujamas pozicijas pasiekęs pašnekovas.
