• ruukki
  • tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila

Tvaresnių statybų link: kurti aplinkai draugiškesnius produktus padeda jų poveikio įvertinimas

2021 rugsėjo 15 d.
inhus statyba tvari statyba
INHUS nuotr.

Skaičiuojama, kad Europos Sąjungoje statybų sektoriui tenka iki 12 proc. visos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Dėl to inžinerinių gaminių ir statybos įmonės Europoje deda vis daugiau pastangų, kad sumažintų savo poveikį aplinkai. Viena iš priemonių, padedančių to siekti – statybos produktų poveikio aplinkai deklaracijos (angl. Environmental Product Declaration – EPD).

Nors tokių deklaracijų naudojimas kol kas yra labiau paplitęs Skandinavijoje ar Vakarų Europos valstybėse, tačiau jau ir Lietuvoje yra tokią praktiką taikančių bendrovių. Surenkamojo gelžbetonio pastatų konstrukcijų projektus įgyvendinanti bendrovė INHUS buvo viena pirmųjų Lietuvoje pradėjusi naudoti EPD deklaracijas, kurias šiemet atnaujino ir pradėjo taikyti dar plačiau.

Skandinavišką praktiką pradėjo taikyti Lietuvoje

Produkto poveikio aplinkai deklaracija parodo, kiek CO2 emisijos tenka konkrečiam gaminiui, o tuo pačiu leidžia tikslingiau siekti jos mažinimo. Skaičiuojant EPD deklaracijoje nurodomą produkto CO2 pėdsaką pagal tarptautinius standartus yra įvertinamas visas konkretaus gaminio gyvavimo ciklas – nuo produkto gamybai reikiamų žaliavų išgavimo, gamybos proceso energijos sąnaudų iki eksploatavimui, utilizavimui ir perdirbimui reikalingų resursų.

„Daug dirbame su užsakovais Skandinavijos rinkoje, kur tvarumas ir poveikio aplinkai mažinimas yra itin svarbus, o produkto poveikio aplinkai deklaracijų naudojimas yra plačiai paplitusi praktika. Dėl to dar 2016 metais nusprendėme didžiajai daliai savo produktų suteikti EPD deklaracijas, kurios pirmą kartą buvo panaudotos „Statoil“ biurų pastatui Norvegijoje. Šiemet jas atnaujinome ir suteikėme dar trims gaminių kategorijoms. Iš viso šiuo metu EPD deklaracijas turi mūsų gaminami 8 kategorijų produktai arba 90 proc. visos produkcijos“, – sako bendrovės INHUS atstovas Audrius Norkus.

Audrius Norkus
Audrius Norkus

Jo teigimu, daugelis tokiose šalyse kaip Švedija ar Norvegija veikiančių statybų įmonių iš savo tiekėjų ir partnerių reikalauja produkto poveikio aplinkai deklaracijų, todėl norint įsitvirtinti šiose rinkose EPD deklaracijomis pasirūpinti yra išties svarbu.

EPD deklaracijos taip pat yra naudojamos vertinant pastatų tvarumą pagal vis plačiau taikomas BREEAM bei LEED sertifikavimo sistemas. Kitaip tariant, statybose naudojant EPD turinčius gaminius pastato vystytojui ar savininkui minėtus sertifikatus gauti gali būti lengviau. Tai dar viena priežastis, kodėl pastatų vystytojai ir rangovai pirmenybę vis dažniau teikia tiekėjams, kurių gaminiai turi EPD.

Padeda išvengti milijonų kilogramų CO2

Visgi, A. Norkus pažymi, kad EPD deklaracija nėra paprasčiausiai madingas ženkliukas, automatiškai leidžiantis gauti daugiau užsakymų. Anot jo, visų pirma, tai yra priemonė, padedanti mažinti produktų poveikį aplinkai ir tokiu būdu didinanti jų konkurencingumą. Tik tiksliai įvertinus kiekvieno konkretaus produkto poveikį aplinkai galima rasti sprendimus jo mažinimui. Šiuo požiūriu INHUS jau yra pasiekusi išties nemažai.

„Puikus pavyzdys, kaip EPD padeda didinti gaminių tvarumą, yra mūsų gaminamų kiaurymėtųjų perdangų plokščių CO2 emisijos sumažinimas. Tai yra viena svarbiausių mūsų produktų kategorijų, kuriai tenka 37 proc. visų gamybos apimčių. 2016 metų EPD deklaracijos duomenimis, 1 tonai šio gaminio teko 178 kilogramų CO2. Per penkerius metus šį rodiklį sugebėjome sumažinti iki 146 kilogramų. Galbūt tai ir neatrodo labai daug, tačiau įvertinus, kad per metus pagaminame apie 65 tūkst. tonų tokių plokščių, šis CO2 emisijos sumažinimas yra išties reikšmingas – bendras metines CO2 emisijas šioje kategorijoje sumažinome daugiau kaip 2 mln. kilogramų, o visose kitose kategorijose emisijas sumažinome dar apytiksliai 1,2 mln. kilogramų“, – sako A. Norkus.

inhus tvarios statybos tvarieji pastatai

Jo teigimu, nuosekliai siekiama mažinti ir kitų bendrovės produktų šiltnamio dujų emisijas. Anot jo, pirmosios įmonės gaminiams suteiktos EPD deklaracijos parodė, kad didžiausia dalis CO2 emisijos tenka naudojamoms žaliavoms – cementui ir metalui. Dėl to pradėta ieškoti priemonių šioje srityje siekti geresnių tvarumo rodiklių.

„Pirmiausia, optimizavome gaminių armavimą. Taip pat pradėjome atidžiau parinkinėti produktų betono stiprio klases, nes pastebėjome, kad kai kuriais atvejais jos projektuojamos per aukštos. Bendrai ėmėme projektuoti ir gaminti lengvesnius gaminius, atsirinkinėti žaliavų tiekėjus – renkamės tuos, kurie taip pat turi EPD ir gali pateikti savo produkcijos aplinkosaugines charakteristikas. Šios priemonės leido mums tapti draugiškesniais aplinkai ir sumažinti CO2 emisiją visose gaminių grupėse. Šioje srityje dirbame toliau – siekiame optimizuoti betono sudėtį, rinktis draugiškesnes aplinkai cemento rūšis bei mažinti jo kiekį betono mišinyje, plačiau naudoti alternatyvias medžiagas, tokias kaip šlakai ar mikroužpildai“, – pasakoja A. Norkus.

Poveikio aplinkai įvertinimas – akstinas produktų tobulinimui

INHUS gelžbetonio produktų įvertinimą EPD deklaracijoms gauti atliko tvarumo konsultavimo ir sertifikavimo įmonė „Vesta Consulting“. Jos vadovo Evaldo Savicko teigimu, EPD deklaracijos išties padeda įmonėms įsivertinti savo produktų poveikį aplinkai ir leidžia juos tobulinti gerinant aplinkosaugines savybes bei didinant logistikos grandinės efektyvumą. Dėl to statybų sektoriuje, kurio poveikis aplinkai yra itin reikšmingas, jos tampa vis svarbesnės.

„EPD deklaracijos pastaruoju metu Lietuvoje sulaukia vis didesnio susidomėjimo. Tą skatina ne tik tvaresnis verslo požiūris į daromą poveikį aplinkai, bet ir deklaracijų teikiamas konkurencinis pranašumas ilgalaikėje perspektyvoje. EPD deklaracija galioja 5 metus. Jai pasibaigus poveikio aplinkai skaičiavimus reikia atlikti iš naujo. Praktika rodo, kad po EPD atnaujinimo įmonių produktų tvarumo rezultatai būna geresni. Tai tik patvirtina, kad įmonės produkto poveikio aplinkai deklaracijas išties naudoja savo gaminių tvarumo didinimui, o ne šiaip rinkodarai“, – sako E. Savickas.

Jis pasakoja, kad EPD deklaracijos suteikimo vienai produkto kategorijai procesas paprastai užtrunka apie du mėnesius – vertinamas visas gaminių gyvavimo ciklas, atsižvelgiama į visus žaliavų tiekėjus, kurių svarbu nesupainioti ir skirtingiems gaminiams priskirti tikslius žaliavų šaltinius bei kiekius. Visgi, INHUS atveju procesą gerokai palengvino bendrovės vedama itin tiksli duomenų apskaita. Dėl to visų 8 bendrovės gelžbetonio produktų grupių sertifikavimo procesas užtruko apie 7 mėnesius.

EPD deklaracijas šiuo metu turi INHUS gaminamos kiaurymėtosios perdangos plokštės, masyvios sieninės plokštės, trisluoksnės sieninės plokštės, kolonos, rygeliai, balkonų plokštės, laiptų elementai ir masyvios perdangos plokštės. Ateityje tokias deklaracijas planuojama suteikti ir likusiai produkcijai.

Komentarai

statyba ir architektura
archicad