_{Partnerio turinys}

Esame panardinti garsų aplinkoje, ir tai yra neišvengiama, neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis. Tačiau mus supančio triukšmo, pelnytai vadinamo tarša, poveikis žmonių sveikatai ir gerovei vis dar nepakankamai įvertinamas. Miestų gatvės triukšmingos, nes jose begalė automobilių, vyksta statybos, triukšmą skleidžia pramonės įmonės, praskrendantys lėktuvai, triukšmingos ir mūsų gyvenamosios, poilsio, pramogų, edukacijos, sveikatingumo erdvės. Atviras erdves pritildyti ne taip lengva, tačiau patalpose triukšmo problemą galima išspręsti, ir tą daryti reikia. Deja, dažnai apie triukšmą pagalvojama tik tada, kai jis iš tiesų tampa problema.

Įgyvendinant paprastus sprendimus galima smarkiai pagerinti patalpų akustiką ir turėti kur kas komfortiškesnę, tylesnę ir kartu sveikesnę aplinką, ir tai reikia daryti projektavimo etape.

Triukšmo poveikis sveikatai

Triukšmas – nepageidaujami, erzinantys ar kenksmingi, ramybę trikdantys, neigiamai savijautą veikiantys garsai. Jų poveikis priklauso nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui, nuo garsų intensyvumo ir dažnio, trukmės, pobūdžio (smarkūs, impulsyvūs garsai, kaip ant grindų nukritęs puodelis, petardos, erzina labiau nei nuolatiniai garsai, pavyzdžiui, ventiliatoriaus ūžimas).

Triukšmas trikdo miegą, kelia nuovargį, dėl nuolatinio triukšmo gali padaugėti streso hormono kortizolio, o tai gali sukelti rimtesnių sveikatos bėdų: širdies ligas, didelį kraujospūdį, depresiją, nerimą. Ypač jautrūs triukšmui yra vaikai, vyresni žmonės, ligoniai, taip pat asmenys, nuolat dirbantys triukšmingoje aplinkoje. Ilgas ir dažnas buvimas tokioje aplinkoje gali sukelti galvos skausmus ir migreną, nes tai organizmo atsakas į nuolatinį stresą ir įtampą, kurią patiria triukšmo veikiama nervų sistema.

Triukšmas visada turi įtakos nuotaikai ir gyvenimo kokybei. Triukšmingoje aplinkoje žmonės greičiau susierzina, sumažėja jų koncentracija, sunku susikaupti, priimti informaciją, kyla bendravimo sunkumų. Darbo vietose triukšmas mažina produktyvumą, didina nelaimingų atsitikimų ir klaidų riziką. Mokykloje dėl triukšmo sunku mokytis ir susikaupti, o namuose nepavyksta pailsėti ir atsigauti. 

• Garso lygis, nuo kurio pradedame jausti diskomfortą, yra 55 dB.
• Ilgiau trunkantis didesnis nei 75 dB triukšmo lygis jau kenkia sveikatai.
• Greitkeliu 130 km/val. greičiu važiuojančio automobilio salone vidutiniškai sklinda 72 dB triukšmas, mokyklų koridoriuose per pertraukas dar garsiau – apie 84 dB^*.
• 80–85 dB triukšmo lygis nustatomas maitinimo ir kultūros paskirties pastatų salėse per pramoginius renginius, kino filmus^**.
• Tyrimai rodo, kad jei mokyklų koridoriai akustiniu požiūriu atnaujinami, juose užfiksuojamas daugiau kaip 10 dB mažesnis triukšmas. Atrodytų, 10 dB nėra daug, tačiau reikia įvertinti, kad tarp realaus triukšmo lygio ir jo vertės decibelais yra netiesinė, o logaritminė priklausomybė, todėl žmogus garso lygio sumažinimą 10 dB suvokia kaip dvigubai mažesnį garsumą.

Akustikos problemos viešuosiuose ir individualiuose pastatuose

Kalbant apie pastatų akustiką, derėtų pažymėti, jog nereikia painioti garso izoliacijos ir akustinių medžiagų – jų paskirtis visiškai skirtinga. 

Garso izoliacijos medžiagos naudojamos patalpoms izoliuoti nuo išorėje (gatvėje, laiptinėje) sklindančių garsų, o akustinės medžiagos suvaldo patalpos viduje sklindančius garsus (žmonių pašnekesius, prietaisų skleidžiamus garsus). Pavyzdžiui, aukščiausia garso izoliacijos klase pasižymintys langai gerai izoliuoja patalpų vidų nuo išorinių garsų, tačiau viduje stiklas labai gerai atspindi garso bangas.

Visos patalpos skamba, nes sienos, lubos, grindys, nišos, kolonos bei esantys daiktai, visi skirtingai, atspindi garsus. Gauname visą spektrą atspindžių, kuriuos girdime kartu su tikru šaltinio skleidžiamu garsu. Kai tokių atspindžių daug, patalpoje vyrauja akustinis chaosas. Individualių namų gyventojai su šia problema susiduria vis dažniau: statomi didesni, erdvesni namai, jungiant svetainės ir virtuvės zonas, pasirenkamos aukštos lubos, tinkuotos mūro sienos, plytelių grindys, dideli vitrininiai langai. Namas tarytum gaudžia.

Jei pirmame aukšte virtuvėje kas nors ruošia valgį, visi garsai keliauja į antrą aukštą, kur paprastai yra poilsio zonos ir kur turėtų tvyroti ramybė. Garsų atspindžių problemos dažnos ir ligoninėse, kur palatose turėtų būti tylu, nes ligoniams reikia ramybės. Tačiau jei statant ligoninę akustika nepasirūpinta, koridoriuje sklindančių garsų chaosas pasiekia palatose gulinčių ligonių ausis. Prasta akustika mokyklų klasėse ar universitetų auditorijose neleidžia susikaupti, trukdo mokslui. Kai klasėje ar auditorijoje daug žmonių, kyla nedidelis šurmulys, bet jei akustika prasta, jis gerokai stipresnis ir trukdo išgirsti mokytojo ar dėstytojo balsą. O kai sunku išgirsti, ką sako mokytojas, dingsta ir noras klausytis. Ta pati bėda kyla ir prastos akustikos konferencijų salėse – net geriausias oratorius gali būti neišgirstas auditorijos, jei salės akustika prasta.

Kodėl patalpos skamba? Trys esminės akustikos problemos

Senovės šventyklų statytojai žinojo, kaip sklinda garsas, kaip jis atsispindi nuo sienų, nes šventyklos turėjo viskuo kerėti: dydžiu, unikalia architektūra ir galingu garsu. Tačiau jei senovėje akustika turėjo stiprinti garsus, tai šiais laikais akustika dažniausiai turi juos slopinti. Kas būna, kai visi patalpoje sklindantys garsai stiprinami, girdėjote kokiame nors oro uoste ar traukinių stotyje, kur visiškai neįmanoma suprasti, kokia informacija keleiviams yra sakoma per garsiakalbius.

Norint paprastai paaiškinti patalpų akustines problemas, reikėtų išskirti tris pagrindinius reiškinius:

• tiesioginio garso ir atspindžių girdėjimą vienu metu;
• flutter aidą;
• stovinčias bangas.

Tiesioginis garsas sklinda iš šaltinio, o nuo įvairių paviršių atsimušantys garso atspindžiai mūsų ausis pasiekia kiek vėliau. Dažniausiai patalpų sienos būna lygiagrečios, tad nuo vienos sienos atsispindėjęs garsas keliauja link kitos, vėl grįžta ir tai kartojasi tol, kol aidas nutyla. Jei sienos, lubos nesugeria garsų, aidas yra garsesnis ir trunka ilgiau.

Flutter aidas apibūdina tarp dviejų sienų besiblaškantį aukštų dažnių garsą (nemalonaus atspalvio „metalinį“ aidą, kylantį lygiagrečias ir kietų medžiagų sienas turinčiose patalpose).

Stovinčios bangos (labiau koncertų salių problema) atsiranda tada, kai garso bangos ilgis atitinka atstumą tarp sienų. Jei vienose patalpos vietose žemi dažniai garsesni, o kitose tylesni, vadinasi, girdite stovinčias bangas. Šis reiškinys sunkiai sukontroliuojamas. 

Tinkamus sprendimus reikia priimti projektuojant

Garso kokybė šiais laikais svarbi ne tik arenose, koncertų salėse, teatruose, bet ir kasdieniame gyvenime: namuose, biure, gamykloje, prekybos salėje, ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigose. Vienur reikia, kad įvairiausi garso šaltiniai nekeltų akustinio chaoso, kitur – aiškiai girdėti, ką auditorijai sako kalbėtojas. Patalpų akustika yra labai svarbi tiek statant naujus, tiek rekonstruojant esančius pastatus – ir čia kalbame apie visus statinius: nuo butų iki koncertų arenų. Labai svarbu dar projektavimo stadijoje priimti sprendimus, kurie lemtų patalpų akustiką ir tai, kaip jose gyvenantys, dirbantys ar esantys žmonės girdės garsus. Akustiniam modeliavimui skirtomis programomis galima greitai apskaičiuoti pagrindinius patalpos parametrus: garso atspindžių laiką, ankstyvuosius atspindžius, jų energetinius parametrus, koreliacijos koeficientą, garso slėgį ir kt.

Individualių namų, biurų, ugdymo įstaigų, sveikatos priežiūros patalpų akustika sutvarkoma naudojant tris priemones:

• garso izoliacijos medžiagas, sumažinančias iš lauko į vidų ar iš vienos patalpos į kitą patenkantį garsą;
• garsą sugeriančias medžiagas, mažinančias garso atspindžius nuo sienų ir lubų;
• difuzorius (garsą erdvėje sklaidančias medžiagas), padedančius garsui patalpoje pasiskirstyti tolygiau.

Biuruose, ugdymo ar sveikatos priežiūros įstaigose galima naudoti akustines užuolaidas, sukuriančias privačias ir tylesnes zonas, akustines kabinas – tyliam ir sutelktam darbui skirtas mažas erdves. Projektuojant konferencijų ar koncertų sales tenka kompiuteriu modeliuoti patalpos geometriją, parinkti atitinkamas garsą sugeriančias medžiagas ir jų išdėstymą. Posėdžių salėms, laukimo ir išvykimo zonoms, atviriems biurams, bendradarbiavimo erdvėms ir koridoriams galima parinkti „Knauf“ akustines plokštes „ADAGIO Acoustic+ 19mm“, užtikrinančias gerą garso sugerties ir slopinimo balansą. Šių plokščių paviršius lygus ir tvirtas, pasižymintis neprilygstamu atsparumu įbrėžimams, jos ryškiai baltos, nes puikiai atspindi šviesą (iki 90 proc.) ir gali darbo vietoje sumažinti dirbtinio apšvietimo poreikį. 

Jei netenkina esamos patalpos akustika?

Kiekviena patalpa yra unikali, todėl požiūris į pokyčius turėtų būti individualus. Pirmiausia reikėtų įsivertinti problemą: ar triukšmo šaltinis yra patalpos viduje sklindantys garso atspindžiai, ar iš išorės patenkantys garsai, o gal ir viena, ir kita? Vienas pagrindinių ir populiariausių garsą patalpos viduje sutvarkančių būdų – naudoti garsą sugeriančias medžiagas sienose, lubose ar grindyse. 

Namų interjero akustiką gerina kilimai, užuolaidos, minkštieji baldai, augalai, tačiau jei namas labai skambus, dažnai tai nepadeda, todėl akustines problemas reikia spręsti parenkant garso bangas sugeriančias sienų ar lubų medžiagas. Tam puikiai tinka vienasluoksnės magnezitu surištos medžio pluošto akustinės lubų ir sienų plokštės „HERADESIGN® Superfine A2“. Dėl itin smulkios tekstūros paviršiaus (pluošto storis 1 mm) šios plokštės pasižymi geromis akustinėmis savybėmis, kurias, naudojant papildomą mineralinį akustinį sluoksnį, galima pagerinti iki aukščiausios A klasės garso sugerties. „HERADESIGN® Superfine A2“ pasižymi puikiomis (A2 -s1, d0) atsparumo ugniai savybėmis, išskirtiniu atsparumu smūgiams ir beveik neribotu spalvų pasirinkimu. Šios plokštės yra geras pasirinkimas sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigoms, biurams, viešosioms erdvėms, kur svarbi gera patalpų akustika ir sauga.

Sprendžiant patalpų akustikos klausimus, verta tiksliai apibrėžti problemą, kad būtų galima pritaikyti jai tinkamus sprendimus. Pavyzdžiui, biurus galima suskirstyti į skirtingų funkcijų zonas, įskaitant patalpas su ypač aukštais akustikos parametrais, kur galima rengti konfidencialius pokalbius ar pasitarimus ir pan. Ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigose dėl didelio juose esančio žmonių skaičiaus triukšmas neišvengiamas, bet parinkus sienoms ir luboms tinkamas medžiagas, tokias kaip „ADAGIO Acoustic+ 19mm“ ar „HERADESIGN® Superfine A2“ plokštės, garsų atspindžiai bus silpnesni, visos patalpos bus gerokai tylesnės. 

^* Lenkijoje atlikto tyrimo „Poland in Decibels“ duomenimis.

^** https://aplinka.vilnius.lt/aplinkos-kokybe/triuksmas/triuksmo-rodikliai/.

Publikacija spausdinta žurnalo „Statyba ir architektūra“ 2025 m. pavasario numeryje.