Baigiami Trakų Vokės dvaro restauravimo darbai. Menininkus, kino studijas, renginių organizatorius traukęs dvaras visuomenei atsiveria visu savo grožiu.
Trečiąjį Trakų Vokės dvaro sodybos rūmų restauravimo etapą atliko MB „Virmalda“, visuomenei atgaivinusi ne vieną kultūros paveldo pastatą. 24 m. darbo patirtį turinčios įmonės 80 proc. darbų yra paveldo tvarkyba: Panemunės pilis, Gelgaudiškio dvaras, Žagarės dvaras, Istorijų namai, Lietuvos banko Kauno skyrius, Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios bokštai, Kauno lėlių teatras – tai tik nedidelė dalis bendrovės „Virmalda“ įgyvendintų projektų. Įmonės išskirtinumas – daugumą darbų atlieka patys įmonės specialistai.
Su kokiais iššūkiais teko susidurti restauruojant Trakų Vokės dvarą, pasakoja bendrovės direktorius Virginijus Rabačius ir Tvarkybos ir restauracijos padalinio vadovė Ramunė Balandžiūnienė.
Istorinės medžiagos ir technologijos
Pasakodamas apie pusantrų metų trukusį trečiąjį Trakų Vokės dvaro restauravimo etapą, „Virmaldos“ direktorius V. Rabačius sako, kad net sunku visus darbus ir išvardyti: fasado restauravimas, pirmo ir antro aukštų erdvių sutvarkymas, darbai rūsyje, sienų, lubų restauravimas, stalių gaminių atkūrimas, nauja elektros instaliacija, naujos šildymo, nuotekų, gaisro aptikimo sistemos, dalies stogo perdengimas, langų keitimas, durų, grindų dangų restauravimas, fasado laiptų atstatymas ir kt.
Visi fasado lipdiniai buvo konservuojami ir restauruojami. Apie įspūdingų rūmų fasado lipdytų dekoro elementų atkūrimo iššūkius prisimena R. Balandžiūnienė: „Vienas jų – vakarų fasado įgilinto portiko lipdiniai. Išliko tik kelios labai prastos kokybės istorinės nuotraukos, kuriose matosi, kad virš durų buvo Tiškevičių giminės herbo reljefinė kompozicija, abipus reljefo – girliandose įrėminti biustai, o po visais keturiais fasado balkonėliais irgi buvo lipdinių girliandos. Šie elementai atkurti pasitelkus ikonografines nuotraukas, fasade išlikusias žymes, istorinius tyrimus (aut. dr. Birutė Rūta Vitkauskienė) ir cheminius fasado medžiagų tyrimus (aut. Asta Grubinksaitė).
Užtinkuotas ir keletą kartų uždažytas dekoro zonas teko kruopščiai atidengti, ieškoti išlikusių dekoro žymių, rodančių konkrečią kiekvieno lipdyto dekoro elemento vietą, leidžiančių tiksliau nustatyti matmenis. Apžiūrėjome ir rūmus projektavusio architekto O. Markonio darbus Varšuvoje. Medžiagų tyrimai parodė, kad anksčiau fasado lipdyba buvo restauruota keturis kartus, kai kur naudojant netinkamas restauracines medžiagas. Keletą mėnesių skulptorių, skulptūros restauratorių ir kitų specialistų komanda pagal parengtą projektą lipdė atkuriamo dekoro modelius, vėliau atkurtą dekorą pagamintose formose išliejo iš gipso su odos klijais, t. y. tokio skiedinio, iš kurio ir buvo formuotas originalus dekoras.“
R. Balandžiūnienė atkreipia dėmesį, kad šiems rūmams buvo pasirinkta pilno fasado restauravimo koncepcija, tačiau kad žmonės nebūtų klaidinami ir restauruotų fragmentų nevertintų kaip autentiškų elementų, jie išskirti iš fasado spalviniu sprendimu, specialiai pabrėžiant, kad tai yra atkurtas architektūros elementas.
Naujos technologijos istoriniame pastate
„Virmaldos“ direktorius V. Rabačius pasakoja, kad restauruojant rūmų rūsį teko taikyti naujausias technologijas. Kodėl jų prireikė? „Pastatams labai kenkia vibracija. Ji ardo kiekvieną pastatą, o jei statinys yra senas, turi išlikusių vertingų lipdinių, sienų tapybą, seno tinko fragmentų, vibracija jiems ypač kenksminga. Kai šalia tokio pastato asfaltuojama gatvė, kai tankinamas gruntas, labai dažnai tenka matyti nuo lubų krintančius lipdinius, skilinėjančias sienas. Su Kauno technologijos universitetu vystome projektą, kurio dalį finansuoja Europos Sąjunga, remia Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Tai naujas produktas Lietuvoje – savaime sutankėjantis gruntas. Technologija leidžia panaudoti toje pačioje vietoje iškastą arba atvežtą gruntą, jį supilti į reikiamą vietą ir gruntas sutankėja pats, t. y. jam nereikalingas vibracijas sukeliantis grunto tankinimas. Dar viena gera tokio grunto ypatybė – nepralaidumas vandeniui.
Trakų Vokės dvaro rūmų rūsyje įrengta įvairiausių komunikacijų (šildymo sistema, vandentiekis, nuotekos, dalis vėdinimo sistema) – „miškas“ vamzdžių grindyse. Čia mes ir panaudojome savaime sutankėjantį gruntą. Tai nėra betonavimas. Toks gruntas gali būti pakartotinai iškasamas (jei įvyksta avarija ar reikia kokią nors komunikacijų dalį remontuoti). Komunikacijos atsirado gerai sutankintame, vandeniui nepralaidžiame turinyje, kurį prireikus galima iškasti. Vibracijų pastatas nepatyrė, rezultatai puikūs, patikros parodė, kad sutankėjimas yra pakankamas. Vėliau ant šio grunto buvo atkurtos keraminės grindys“, – pasakoja „Virmaldos“ direktorius V. Rabačius.
Šią technologiją bendrovė pritaiko ir kituose paveldo objektuose, kai reikia nepralaidaus vandeniui, savaime sutankėjančio grunto.
PARTNERIO TURINYS
