Pasodinti želdiniai prižiūrimi: atsodinami žuvę sodmenys, iškertami augimui trukdantys menkaverčiai medžiai, atžalos, nušienaujama žolė ir kita. Kasmet želdinių priežiūros darbai atliekami 800–900 hektarų plote – iš jų 600–650 hektarų teritorijoje pašalinama nepageidaujama augmenija.

„Siekdami suformuoti produktyvius, ekonomiškai perspektyvius ir atsparius medynus, kasmet ugdome apie 780 hektarų medynų: 320-yje hektarų jaunuolynų atliekami ugdymo, 140-yje – retinimo, o 320-yje hektarų – einamieji kirtimai“, – pasakojo Trakų miškų urėdijos urėdas V. Mierkis.

Visiems miškų urėdijose atliekamiems darbams – sėkloms rinkti ir paruošti, sodmenims išauginti, miškams atkurti ir naujiems įveisti, prižiūrėti ir saugoti, pritaikyti žmonių poilsiui ir kitoms reikmėms – lėšų sukaupiama kertant ir parduodant medieną.

Trakų miškų urėdijos metinė miško kirtimo biržė yra apie 115 tūkst. kietmetrių medienos, iš jos 70 tūkst. kietmetrių iškertama pagrindiniais ir 45 tūkst. kietmetrių – tarpiniais kirtimais. Taip pat kasmet nenukirstu mišku vietos gyventojams parduodama apie 4 tūkst. kietmetrių malkinės medienos.

Darbą spartina išmanioji technika

Medieną kerta ir iš biržių į sandėlius išveža miškų urėdijos ir septynių rangovų įmonių žmonės. Visa mediena gaminama sortimentais biržėse. „Saugodami miško paklotę ir pomiškį, sortimentų stiebais nebetraukiame. Medienos sortimentai iš biržių išvežami medvežiais arba savikrovėmis priekabomis“, – teigė V. Mierkis.

Didesnį darbo našumą leidžia pasiekti investicijos į techniką – Trakų miškų urėdija įsigijo naują daug galingesnį medkirtį „Komatsu 911.5“, kuriuo per metus galima iškirsti iki 50 tūkst. kubinių metrų medienos. „Operatoriai, darbo įgūdžių ir patirties įgiję Suomijoje, per parą šia technika iškerta iki 200 kubinių metrų medienos. Tai vienas naujausių ir moderniausių medkirčių, valdomų operatoriaus kabinoje esančia kompiuterine technika. Šis medkirtis gali pjauti iki 65 centimetrų skersmens medžius, iš karto nugeni šakas, supjausto norimo dydžio sortimentais. Medkirčio strėlės ilgis – 10 metrų“, – komentavo urėdijos vadovas.

Taip pat medienai operatyviai išvežti iš miško nupirktas medvežis „Ponsse Wisent“. Juo per metus planuojama išgabenti iki 40 tūkst. kubinių metrų medienos ir miško kirtimo atliekų, skirtų biokurui gaminti.

Nuo 2003 metų Trakų miškų urėdija pradėjo ruošti miško kirtimo atliekas biokurui gaminti. Kirtimo atliekos surenkamos iš pagrindinių ir tarpinių kirtimų kirtaviečių, sandėliuojamos prie gerų, sunkiuoju autotransportu privažiuojamų kelių.

2013 metais buvo realizuota 7,8 tūkst. kubinių metrų kirtimo atliekų, skirtų centralizuotos šilumos tiekėjams, ir 1,8 tūkst. kubinių metrų – vietos gyventojams. 2014 metais Trakų miškų urėdija planuoja paruošti 9 tūkst. kubinių metrų kirtimo atliekų, skirtų biokurui gaminti. Kirtimo atliekos iš kirtaviečių išvežamos urėdijos turimu medvežiu ir rangovų įmonių medienos išvežimo technika.

Keliams – nuolatinė priežiūra

Trakų miškų urėdijoje yra 996 kilometrai miško kelių, iš jų 680 kilometrų – urėdijos valdomuose valstybinės reikšmės miškuose. Keliai reikalingi medienai iš miško išgabenti, gaisrų gesinimo automobiliams privažiuoti prie vandens telkinių ir kitoms reikmėms. Jais taip pat važinėja ir miškų lankytojai, poilsiautojai, vietos gyventojai, privačių miškų savininkai ir panašiai.
„Mūsų miškų urėdijoje 100 hektarų miško tenka 2,7 kilometro kelių. Tokio kelių tinklo gamybinei miškų ūkio veiklai pakanka, – teigė V. Mierkis. – Šiuo metu rūpinamės kelių priežiūra, juos remontuojame ir atliekame kelių rekonstrukcijos darbus, įrengiame laikinus privažiavimus prie kertamų biržių.“

Anot urėdijos vadovo, Rūdiškių medienos ruošos, prekybos ir techniniame padalinyje nuo 2004 metų pradėjo dirbti miško kelių remonto brigada, kuri miško kelių priežiūros darbus atlieka visus metus. Šiam tikslui Jagelonių, Onuškio, Ropėjų, Rūdiškių, Semeliškių ir Trakų girininkijose, laikantis nustatytų reikalavimų, įrengti mažieji žvyro karjerai.

Keliai remontuojami ir prižiūrimi Trakų miškų urėdijos bei Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis. Per pastarąjį penkmetį šiam tikslui iš viso skirta 3,2 mln. litų.