Lietuvoje kol kas vangiai draudžiamos bendro naudojimo patalpos daugiabučiuose, nors neatsargios kibirkšties ar trūkusio vamzdžio visam namui padaromas žalas draudikai skaičiuoja tūkstančiais eurų. Panašios rizikos zonoje dėl neatsargumo faktoriaus yra bet kuris šalies daugiabutis.

„Paplitęs stereotipas, kad netvarkingų, asocialių ar tiesiog neatsargių kaimynų galima tikėtis kažkur, kur patys negyvename: socialiniame būste, bendrabutyje. Ir nors įvykiai kiek dažniau nutinka savivaldybių draustuose socialiniuose būstuose, tikrai niekas nėra apsaugotas nuo to, kad vonioje trūkęs vamzdis ir išsiliejęs vanduo užlies ne tik kaimynus, bet ir apipils laiptinės sienas. Būtent vandentiekio avarijos daugiabučiuose yra dažniausios, ir jei jos įvyksta darbo valandomis ar poilsiui skirtu paros metu, yra pastebimos anaiptol ne iš karto. O tuo metu žalos dydis tik didėja“, – sakė BTA turto draudimo produktų vadovė Dalia Strazdienė.

Dar viena nelaimingų įvykių rūšis – gaisrai, kurie daugiabučiuose kyla ne ką rečiau nei individualiuose namuose. Nuostoliai daugiabučiuose patiriami tada, kai gaisras kyla bendro naudojimo patalpose ir po to išplinta į butus, arba atvirkščiai. Tokių atvejų mažiau nei su vandentiekio avarijomis susijusių įvykių, tačiau gaisro padaroma žala – gerokai didesnė. 2015 metais užliejimo ar trūkusio vamzdžio atveju vidutinė išmokos suma buvo beveik 300 eurų, o ugnies padaryta žala viršijo 7000 eurų.

Viena didžiausių žalų daugiabutyje pernai gruodį užfiksuota Jonavoje esančiame bendrabutyje, kur buvo padegta koridoriuje stovėjusi spinta.

„Tuomet mūsų išmokėta išmoka siekė 48 tūkst. eurų – bendrabučio gyventojai iš savo asmeninių lėšų nebūtų galėję skirti tokio dydžio sumos gaisro padariniams likviduoti. Esame įregistravę ir tokias žalas kaip automobilio įsirėžimas į sieną: Vilniaus senamiestyje automobilis „netilpo“ į arką ir apgadino daugiabučio sieną“, – sakė D. Strazdienė.

BTA duomenimis, daugiausiai bendrijos turtą apdraudusių daugiabučių yra didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje ir Kaune. Bendroji daugiabučio nuosavybė yra laikančiosios pastato konstrukcijos, vandentiekio, nuotekų, šildymo sistemos, laiptinės, bendri rūsio koridoriai, stogas, išorinės sienos, laiptinių įstiklinimai.

„Pastebime, kad bendro turto draudimu dažniau domisi nedidelių, iki 20 butų naujų daugiabučių gyventojai. Dažniausiai tai pažangūs jaunesnio amžiaus žmonės, suprantantys, kad finansine apsauga nuo nuostolių turi pasirūpinti patys. Dar viena bendrijų turto draudimu besinaudojanti grupė – turto plėtotojai, draudžiantys nebaigtus statyti arba naujai pastatytus, bet ne visiškai išparduotus namus“, – teigia D. Strazdienė.

Pasak D. Strazdienės, bendro turto apsauga gali pasirūpinti ne tik bendrija.

„Renovacijos procesas puikiai parodė, kad daugiabučio gyventojams susitarti tarpusavyje ir priimti sprendimus, susijusius su finansiniais įsipareigojimais, tikrai ne visada paprasta. Todėl bet kurio buto savininkas, drausdamas savo butą, apdraudžia ir jam priklausančią bendros nuosavybės dalį, taip išvengdamas nemalonumų bei finansinių nuostolių“, – reziumavo D. Strazdienė.