Žaliausias Lietuvoje būsto projektas „Aeronamai“ tapo pirmuoju ir kol kas vieninteliu Baltijos šalyse būsto projektu, įvertintu dviem aukščiausios energinės klasės sertifikatais. Negana to, visą reikiamą elektros energiją – ir skirtą šildymui, vėsinimui ar vėdinimui, ir kasdienėms gyventojų reikmėms – pastatas pasigamina pats ir yra bene vienintelis toks pastatas Lietuvoje. Visame pasaulyje elektros energija beveik ar visiškai apsirūpinančių pastatų nuolat daugėja ir jie laikomi ateities namais, padedančiais mažinti šiltnamio efektą.

„Aeronamai“ unikalūs ir tuo, kad yra nekomercinis demonstracinis NT inovacijų projektas. Veikiančių tokių projektų Baltijos šalyse taip pat daugiau nėra. Ypatingoje vietoje – prie pat Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo iškilusiam žaliausiam Lietuvoje būsto projektui, buvo keliami du tikslai – lietuviškasis A++ ir vokiškasis „Passivhaus“ sertifikatai. Pirmasis gautas dar pernai, o šių metų gegužę „uždirbtas“ ir antrasis.

Be to, Pasyviųjų namų institutas CITUS projektą „Aeronamai“ pasirinko kaip parodomąjį pavyzdį. „Stabdyti klimato kaitą yra įmanoma tik ženkliai mažinant energijos suvartojimą. Statybų sektoriuje tai daroma statant pasyviuosius namus. Šiuose namuose gyventi yra ypač patogu ir sveika, o juos statyti galima bet kurioje klimato juostoje. Džiugu, kad „Aeronamai“ atveria duris besidomintiems ir prisideda prie darnios statybos vystymo žinomumo Lietuvoje“, – „Aeronamų“ svarbą ir privalumus išskiria Pasyviųjų namų instituto atstovė Esther Gollwitzer.

Būdas mažinti energijos suvartojimą – inovacijos statybose

„Nusistovėjusios taisyklės nebegalioja, kai kalbame apie inovacijas. Čia reikia drąsių ir išskirtinių projektų. „Aeronamus“ kūrėme pirmiausia kaip iššūkį sau, mūsų įmonei – norėjome išsibandyti ir patikrinti tam tikrus sprendimus, kuriuos ketiname diegti savo būsimuose projektuose. „Aeronamuose“ šilumą ir vėsą tiekia geoterminio šildymo sistema, mikroklimatą reguliuoja vėsinančios grindys, automatizuotos žaliuzės, kiti unikalūs sprendiniai, o komfortą papildo protingų namų ir kitos išmaniosios sistemos, o elektra juos visus aprūpina 16 kW saulės jėgainė. Siekėme įrodyti, kad pasaulinės klasės ateities būstas gali iškilti ir Lietuvoje – itin efektyvus šilumine prasme ir visą elektros energiją pasigaminantis pats“, – vardija projekto sumanytojas, „Citus“ įkūrėjas ir vadovas Mindaugas Vanagas.

Nuo 2018 m. teisės aktuose įtvirtintas reikalavimas projektuoti ne žemesnės nei A+ energinės klasės pastatus, o nuo 2021-ųjų reikės dar labiau pasitempti: visoje Europos Sąjungoje (ES) bus privaloma kol kas aukščiausia A++ energijos taupymo kategorija.

„Kam to reikia, ir kodėl šis taupumo reikalavimas nuosekliai griežtinamas? Apie tai galima kalbėti bent jau dviem aspektais – pirkėjo ir gamtosaugos. Žmogus, įsigijęs šį namą, gali būti ramus dėl jo kokybės, mažų sąnaudų ir atitikimo itin aukštiems standartams. Be to, kiek didesnės pradinės investicijos ilgainiui atsiperka, kadangi šis sertifikatas užtikrina nedideles namo energijos sąnaudas ir ilgalaikę pastato vertę“, – privalumus vardija Mindaugas Vanagas.

„Passivhaus“ sertifikatas. Ką jis reiškia?

Pasyvus pastatas – tai pasaulyje pirmaujantis, energiją taupančios konstrukcijos standartas. Tokie namai neturi aktyvios šildymo sistemos. Šiam tikslui naudojami pasyvūs energijos šaltiniai, tokie kaip saulės energija, dirvožemio šiluma, apšvietimas, buitiniai prietaisai ir net paties žmogaus skleidžiama šiluma, taigi jis neteršia aplinkos.

Pasyvaus namo atitikimą nustatytiems aukštiems energijos taupumo reikalavimams tvirtina Vokietijoje esantis tarptautinis Pasyviųjų namų institutas, o jo išduodamas sertifikatas – „Passivhaus“ – aukščiausio lygio įvertinimas pasauliniu mastu.

„Vertinamos yra ir pastato statybai naudotos medžiagos, ir technologiniai sprendimai, o galiausiai, ir baigto namo sandarumas. Taigi, instituto specialistai vertina kiekvieną statybos etapą. Ir tą jie daro itin griežtai, o atitinkantys visus kriterijus pastatai pažymimi „Passivhaus“ sertifikatu, tad teigiamas „Aeronamų“ įvertinimas yra svarbus ne tik mūsų įmonei, bet ir visai NT rinkai“, – apie proceso eigą pasakoja M. Vanagas.

Demonstracinis būsto projektas – didelis žingsnis į priekį

Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis skaičiuoja, kad projektas „Aeronamai“ padidino pasyvių namų skaičių Lietuvoje ir džiaugiasi, kad su projektu galės susipažinti tiek architektai, rangovai ir kiti specialistai, tiek ir gyvenamųjų namų vystytojai bei gyventojai, kurie ir yra tikrieji užsakovai.

„Supažindinus žmones su pasyvių namų privalumais bei komfortišku gyvenimu juose per demonstracinius projektus, susidomėjimas šiais namais ir sertifikuotų pasyvių namų skaičius augs greičiau. Kiekvienas toks projektas yra labai didelis žingsnis siekiant skatinti pasyvių pastatų statybą Lietuvoje“, – kalba A. Vaičiulis.

Planuojama, kad netrukus projektas „Aeronamai“ taps atviras visuomenei, NT rinkos specialistams. Apsilankyti jo demonstracinėje erdvėje galės besidomintieji NT ateitimi, perspektyvomis ir inovacijomis. „Šiais laikais, kai informacijos yra labai daug ir apie viską galima sužinoti, inovacijos vertę sukuria tada, kai jomis yra dalijamasi, jos pritaikomos, o ne tada, kai iš jų kuriami mitai“, – įsitikinęs „Citus“ vadovas Mindaugas Vanagas.

Lietuva – visa galva aukščiau už kaimynus

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius džiaugiasi, kad šiandieniniai Lietuvos pavyzdžiai lygiuojasi į aukščiausio lygio užsienio projektus.

„Europos Komisija pripažįsta, kad Lietuva žengia didelį žingsnį energijos taupymo link, užsibrėžė aukštus tikslus, o reglamentavimo srityje stipriai pasistūmėjo pirmyn per pastaruosius 10 metų, kuomet buvo įgyvendinamos Europos Sąjungos energinio efektyvumo direktyvos. Energijos taupymo srityje Lietuva yra pasiekus gana daug, lyginant su kaimyninėmis šalimis“, – kalba M. Statulevičius.

Pavyzdžiui, Latvijoje nuo 2019 m. statomi gyvenamieji namai negali perkopti 60 kWh/m² per metus šildymui sunaudojamos energijos ribos, tuo tarpu „Aeronamams“ visiškai pakanka net keturis kartus mažiau – iki 15 kWh/m².

„Darnaus vystymo principų taikymas projektavimo ir statybos procese yra ypač svarbus, bet kartu tai yra susiję ir su vartotojų galimybėmis investuoti. Šiandien norai sutampa su galimybėmis, todėl tokių būstų paklausa auga. Pirkėjas supranta vertę, teigiamai vertina tokių projektų likvidumą. Pastarasis, beje, yra labai svarbus rodiklis NT rinkoje“, – pridūrė M. Statulevičius.

Anot jo, kol kas tokių nestandartinių projektų Lietuvoje nėra daug, bet reikia džiaugtis akivaizdžia augimo tendencija. „Matyt, tai yra susiję ir su rinkos branda, ir su įmonių drąsa bei noru investuoti į išskirtinius projektus. Šiai dienai, dauguma tų projektų yra komerciniai, o „Aeronamai“ nubrėžė ateities gaires kitiems rinkos dalyviams“, – teigia specialistas.

Jau kalbama apie 2050-uosius

„Aeronamus“ žaliausiu būsto projektu prieš porą metų kartu su Aplinkos ministerija išrinkusios Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos prezidentas Remigijus Simanavičius teigia, kad atsižvelgiant į technologijų raidą ir energijos kainos kilimą, akivaizdu, jog artimoje ateityje beveik nevartojantys energijos pastatai bus optimaliausias sprendimas.

„Kodėl to reikia siekti ir atitinkamai veikti, šiandien supranta ir pati visuomenė: ne tik dėl mažesnių šildymo sąskaitų, bet ir dėl didesnio komforto, savarankiškumo bei švaresnės, sveikatai naudingesnės aplinkos. ES visų direktyvų, susijusių su energijos taupymu, pagrindinis tikslas – sumažinti išmetamų teršalų kiekius į aplinką. Didžioji dalis iškastinio kuro, kuris naudojamas šilumai gaminti, į Lietuvą yra importuojamas. Taigi, susimokame kitiems už kurą ir dar patys teršiame savo aplinką anglies dvideginiu“, – įsitikinęs R. Simanavičius.

Anot eksperto, jau nustatyta pareiga ES valstybėms strategijose numatyti priemones, kurios užtikrintų, kad nuo 2050-ųjų pastatų ūkyje energija būtų vartojama itin efektyviai. Lietuvoje, net ir modernizavimo atveju, tai reikštų pastato A++ energinio efektyvumo klasę. Nuo tada pastatuose turėtų būti vartojama tik energija, gaunama iš pastatuose įrengtų atsinaujinančių energijos šaltinių. Taigi, namai taps nepriklausomi nuo iškastinio kuro.

Kitas žingsnis, kuris kol kas nėra numatytas kaip privalomas, yra pastatų žalumas (tvarumas). Rinkoje jau egzistuoja ir yra plačiai taikomi tvarumo vertinimo standartai. Atsiranda ir bendra ES sistema, kurią rengia bei testuoja Europos Komisija. Ko gero, tik laiko klausimas kada pastatų tvarumo sertifikatas taps norma arba prievole, kaip tai yra su energiniu efektyvumu.