„Daugiabučių modernizavimo procesas nėra jau toks sudėtingas, kaip kartais norėtų pateikti statybininkai. Ir medžiagų pasirinkimas pagal kainą tikrai neatspindi jų kokybės. Imkime, pavyzdžiui, šiltinimo medžiagas – polistireninis putplastis yra pigesnis už mineralinę vatą, tačiau niekas nepasakys, kad jo termoizoliacinės ypatybės prastesnės. Čia didesnis vaidmuo tenka atliekamų darbų kokybei, techninei priežiūrai“, – kalbėjo A. Genevičius.
Verta pastebėti, kad šiltinant modernizuojamų daugiabučių išorės sienas kvadratinio metro kainai didžiausią reikšmę turi ne šiltinimo medžiaga, bet paskutinis apdailos sluoksnis. Gyventojai yra laisvi rinktis, ar tinkuoti fasadą, ar įrengti ventiliuojamąjį su apdailos plokštėmis, ar klijuoti klinkerio apdailos plyteles. Būtent nuo pasirinkto varianto ir priklauso galutinė kaina, nes išskirtinė apdaila, be abejo, kainuoja daugiau.
„Tenka daug važinėti ir žiūrinėti atnaujinamus daugiabučius, susitikti su gyventojais, kurie planuoja renovuoti pastatus. Pastebėjome, kad pirmiausia žmonės stengiasi išspręsti klausimus, kurie leidžia pasiekti geresnius energinio naudingumo parametrus, ir tik vėliau kalba apie estetiką. Tai parodo augantį išprusimą: klausinėjama apie konkrečių medžiagų naudojimą, jų technines charakteristikas, ilgaamžiškumą. Juk vien gražiai nudažytas namas šilumos netaupys“, – sakė BETA direktoriaus pavaduotojas A. Genevičius.
Svarbi ir ekonominė nauda
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybinių medžiagų katedros profesorius Albinas Gailius pastebėjo, kad renkantis medžiagas daugiabučiams modernizuoti pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį, ar šios yra sertifikuotos – sertifikatas yra dokumentas, patvirtinantis medžiagų kokybę, pagrindines jų ypatybes.
„Medžiagų kokybė bendram rezultatui turi nemažą įtaką. Žinoma, labai svarbu, kaip parengtas projektas, ar jame numatyta medžiagas panaudoti deramai. Jeigu bus spragų projekte, medžiagos gali ir neatlikti tiesioginės savo paskirties. Taip nutiko kai kuriuose namuose, kuriuos teko apžiūrėti“, – sakė profesorius.
Prieš kurį laiką specialistai pateikė Europos Komisijos išvadas apie Lietuvoje atnaujintus visuomeninės paskirties pastatus. Buvo atkreiptas dėmesys, kad kartais pasirenkami pernelyg brangūs fasadų šiltinimo sprendimai. Skaičiuojant tokių įgyvendin- tų projektų atsiperkamumą, ekonominė investicijų grąža būtų gaunama ne anksčiau kaip po 50 metų. Daryta išvada, kad greitesnę grąžą būtų galima gauti panaudojus pigesnes, tačiau ne mažiau kokybiškas termoizoliacines medžiagas.
Prof. A. Gailius irgi sutiko, kad ekonominės grąžos reikia paisyti. „Viena vertus, medžiagų kaina tam turi įtakos. Kita vertus, greitesnį atsiperkamumą būtų galima pasiekti pasirinkus kvartalinės renovacijos būdą. Vakarų Europos valstybėse toks metodas paplitęs, ir jis yra tikrai priimtinas. O jeigu dar už savivaldybės ar šilumos tiekėjų pinigus būtų sutvarkomi šilumos tinklai, atsiperkamumas nebūtų ilgesnis nei dešimt metų“, – teigė prof. A. Gailius.
Anot jo, nors ir sakoma, kad kainą su kokybe sunku suderinti, praktikoje protingas kompromisas įmanomas. Tuomet būtų mažesnė investicija, o atsiperkamumas – greitesnis. Žinoma, reikėtų įvertinti, ar nenukentės kokybė.
Sutaupo daug energijos
Druskininkų butų ūkio direktoriaus pavaduotojas Tomas Staskevičius, apibendrindamas Druskininkuose renovuotų daugiabučių energinio efektyvumo rezultatus, teigė, kad bemaž visuose namuose šilumos energijos sutaupymas siekia apie 50 proc
„Norint gauti tokius rezultatus, gerai darbus atlikti turi visos grandys: projektuotojai, statybininkai, techniniai prižiūrėtojai. Kol kas dar nesusidūrėme su kvalifikuotų darbuotojų stygiumi, tad ir įgyvendintų projektų kokybė yra gera“, – pasakojo T. Staskevičius.
Druskininkuose šiuo metu yra aštuoni atnaujinami daugiabučiai, dar penki netrukus bus pradėti modernizuoti. Ruošiasi modernizacijai dar apie 80 namų, yra patvirtinti jų investiciniai planai.
T. Staskevičius pastebėjo, kad rinkdamiesi daugiabučio modernizavimo priemonių paketą gyventojai žiūri, kad medžiagos būtų kokybiškos, kad būtų pasiektas didesnis energijos sutaupymas. Kuo name mažiau butų, tuo gyventojams lengviau tarpusavyje susitarti ir pasirinkti optimalias priemones pastatui atnaujinti.
„Įtakos turi ir jau renovuotų gyventojų pasakojimai apie gautą naudą. Žiemą vaikščiojome po butus ir girdėjome pasakojimų, kad investicija į namo
atnaujinimą tikrai nenuvylė“, – sakė Druskininkų butų ūkio direktoriaus pavaduotojas T. Staskevičius.
