Tai, kad daugiabučių modernizacija tikrai įgavo pagreitį, abejoti neverta. Daugiau klausimų šiuo metu kyla ne dėl to, kaip išjudinti procesą, bet dėl to, kaip užtikrinti, kad darbai būtų atliekami kokybiškai ir gyventojai renovacija nenusiviltų. Specialistai pastebi, kad šiuo metu patenkintųjų įgyvendintais renovacijos projektais yra gerokai daugiau nei skeptiškai vertinančiųjų atliktus darbus. Šilumos energijos sutaupymas yra ženklus, o tam įtakos turi ir pasirinkti pastatų šiltinimo sprendimai.
Matė nemažai gerų pavyzdžių
Tauragė – miestas, kuris specialistus nustebino kokybiškais renovuotų daugiabučių sprendimais. „Turbūt geri pavyzdžiai užkrečia. Ne paslaptis, kad gyventojai tarpusavyje pasišneka, pasiklausinėja tų, kurie jau renovavo daugiabučius, kokie sprendimai geresni, kokias medžiagas labiau verta rinktis. Galbūt sutapimas, tačiau didžioji dauguma Tauragėje renovuotų daugiabučių fasadų šiltinti naudojant polistireninį putplastį. Gyventojai pasiektais rezultatais liko patenkinti“, – sakė Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas Česlovas Ignatavičius.
Nemažai gerų renovacijos pavyzdžių Č. Ignatavičius matė ir kituose miestuose: Druskininkuose, Alytuje, Ignalinoje. Kai kuriais atvejais šilumos energijos sutaupymas siekia net 75 proc. Žinoma, tokiam rezultatui įtakos turi ir tai, kokia anksčiau buvo išorinių atitvarų kokybė. Jeigu atitvaros buvo labai prastos, naujai jas apšiltinus efektas gaunamas labai didelis.
„Mūsų tyrimai Šiauliuose parodė, kad modernizacija gali atsipirkti palyginti greitai. Šiame mieste kai kurių daugiabučių fasadai, stogas, cokolis buvo šiltinami polistireniniu putplasčiu, ir pagal gautus šilumos sutaupymo rezultatus renovacija atsipirks maždaug po 8–10 metų“, – sakė Č. Ignatavičius.
Pastatų defektologas mano, kad mūsų šalies lumos izoliacinių medžiagų gamintojai vargu ar suinteresuoti gaminti pigesnius, bet prastos kokybės gaminius, galinčius turėti įtakos renovacijos kokybei. Tačiau pasitaiko, kad prekybininkai pasiūlo importuotų, ne visuomet sertifikuotų termoizoliacinių medžiagų. Ir jeigu darbai dar nebūna atliekami profesionaliai – gyventojai vargu ar džiaugsis rezultatu.
Sovietmečiu daugiabučiams šiltinti nebuvo skiriama dėmesio. Dėl to juos ir būtina renovuoti. Č. Ignatavičius sakė, kad ypatingą dėmesį reikia skirti šiltinimo medžiagų montavimo darbams, kitaip nebus gero efekto. Analizuojant broko atsiradimą statybose užsienio šalyse nustatyta, kad apie 55 proc. defektų padaroma statybos metu. Manoma, kad mūsų šalyje rezultatai galėtų būti panašūs.
„Darbininkai netinkamai priklijuoja šiltinimo plokštes, parenkamos nesandarios šiltinimo sistemos. Jeigu pasirenkama tinkuojamoji sistema, dažnai į mišinį neteisingai įterpiamas armavimo tinklelis“, – pagrindines statybininkų daromas klaidas vardijo Č. Ignatavičius. Jis pažymėjo, kad kai kuriuos svarbesnius darbus nederėtų patikėti patirties neturintiems darbininkams.
Mažiausia kaina – nebe svarbiausia
Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) darbuotojai nuolat lanko modernizuojamus daugiabučius, diskutuoja su gyventojais apie atliekamus darbus, pasirinktus sprendimus. BETA direktoriaus pavaduotojas Algirdas Genevičius įsitikino, kad žmonės, atnaujindami savo daugiabučius, vis labiau paiso kokybės, nors kartais šiuos darbus norėtų atlikti ir kuo pigiau.
Atnaujintas daugiabutis Druskininkuose.
„Kartais keista, kai imama žiūrėti kuo mažesnės kainos, juk pastatams šiltinti naudojamos medžiagos kainuoja tikrai ne daugiausia. Vis dėlto medžiagų parinkimas yra neatsiejama techninio projekto dalis, kur nurodoma, kokias šiltinimo sistemas reikėtų naudoti. Tad analogiškus reikalavimus atitinkančių medžiagų kainos negali skirtis kelis kartus, jos tikrai yra panašios. O galutinio rezultato kokybė labai priklauso nuo atliktų darbų kokybės, darbininkų kvalifikacijos“, – pasakojo A. Genevičius.
Jis pastebėjo, kad mažiausios kainos kriterijų gyventojai pasirenka rečiau, pirmenybę teikdami kokybiškai atliekamiems darbams.
