Apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimą svarstant projektinius siūlymus informuojama Statybos įstatymo nustatyta tvarka.
Būtina pastebėti, kad reikalavimas atsižvelgti į aplinkinių teritorijų užstatymo tipą, statinių parametrus ir statytojo pateiktus projektinius siūlymus yra ne konkretus, o abstraktus ir gali būti vertinamas įvairiai. Analogiškas modelis Lietuvoje buvo naudojamas sovietinės okupacijos metais, kai rengti statinio projektą buvo galima vadovaujantis architektūrine planine užduotimi (detalieji planai buvo rengiami dažniausiai masinės statybos gyvenamiesiems rajonams (mikrorajonams), pramoninėms zonoms), pasirašyta miesto vyriausiojo architekto. Tačiau tarp sovietinių laikų ir dabarties yra esminis skirtumas. Sovietmečiu statinio užsakovas, projektuotojas ir statytojas buvo valstybinė struktūra, o dabar gyvename rinkos sąlygomis, todėl subjektyvumo ir asmeninio (komercinio) intereso išvengti beveik neįmanoma.
Svarbu paminėti dar vieną teritorijų planavimo procesui įtaką darantį teisės aktą – Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles. Jose vartojama sąvoka, kurios nėra įstatyme: savivaldybės dalies bendrojo plano spraga – padėtis, kai savivaldybės dalies bendrajame plane dėl besikeičiančių teritorijų planavimo teisinio reguliavimo, techninių ar kitų priežasčių nėra privalomųjų nustatyto kurio nors vieno ar kelių teritorijos naudojimo reikalavimų. Taisyklėse numatyta, kad galiojantys bendrieji savivaldybių dalių planai koreguojami, kai bendrajame plane panaikinamos sprendinių spragos. Taip pat skelbiama, kad toks koreguojamas bendrasis planas neteikiamas derinti ir tikrinti, jis tvirtinamas tik savivaldybės tarybos sprendimu.
Praktikoje tai reiškia, kad visi bendrieji miestų planai, parengti 1995–2013 metais, gali būti koreguojami neatliekant dalies įstatyme numatytų teritorijų planavimo dokumentų rengimo etapų ir stadijų. Tokiu būdu eliminuojamos procedūros, suteikiančios galimybę planavimo proceso metu suderinti valstybės, savivaldybės, investuotojo ir visuomenės interesus. Šie taisyklių nuostatai akivaizdžiai prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymui.
Nors atrodytų, kad nerengiant detaliųjų planų projektavimo procesas turėtų gerokai sutrumpėti ir atpigti, klausimas, ar taip iš tiesų yra. Būtina atkreipti dėmesį į reikalavimus parengti projektinius siūlymus ir apie numatomą statinių projektavimą bei visuomenės dalyvavimą svarstant projektinius statinių siūlymus informuoti Statybos įstatymo nustatyta tvarka.
STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ VII skyriuje (visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimas svarstant projektinius statinių siūlymus) numatyta tvarka panaši į nustatytąją Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatuose, tačiau kiek trumpesnė. STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 13 priedas nustato projektinių siūlymų paskirtį, sudėtį, projektinių siūlymų rengimo užduoties reikalavimus bendruoju atveju. Privalomai rengiant projektinius siūlymus projektas brangsta. Be to, svarstant juos su visuomene atsiranda galimybė diskutuoti ne tik dėl žemės sklypo tvarkymo reglamento, bet ir dėl pastato architektūros. Taip atsiranda galimybė (ar būtinumas) projektinius siūlymus koreguoti, rengti naujus ir pan.
