Atnaujintame stadione bus įrengta tarptautinius standartus atitinkanti futbolo aikštė su bėgimo takais, lengvosios atletikos varžybų sektorių zona, krepšinio, badmintono, tinklinio aikštynas, riedutininkų sporto aikštynas. Čia taip pat bus rengiamos miesto šventės, organizuojami koncertai, kiti kultūros ir pramoginiai renginiai.
Trumpa statistika
Praėjusių metų pradžioje Telšių rajone gyveno 45,4 tūkst. gyventojų. Nedidelis gimstamumas ir emigracija – veiksniai, sąlygoję gyventojų mažėjimą rajone. Bendras jų mažėjimas susijęs ir su darbingo amžiaus, taip pat su užimtųjų gyventojų mažėjimu. Telšių rajone jų 2010–2012 metais kasmet mažėjo vidutiniškai po 6,7 proc. Palyginkime – bendrai Lietuvoje šis skaičius didėjo 3,3 proc.
Bedarbių skaičiaus tendencijos – didėjančios. Telšių rajone bedarbių skaičius, vertinant darbingo amžiaus asmenų skaičių 2013 metais išaugo 1,2 proc., o bendras Lietuvos rodiklis siekė 0,6 proc. Mažėjant užimtųjų gyventojų ir didėjant nedarbui atitinkamai auga ir socialinių pašalpų gavėjų skaičius. 2012 metais Telšių rajone socialinių pašalpų gavėjų skaičius sudarė 10,5 proc. visų gyventojų skaičiaus.
Telšių rajono gyventojų apklausa parodė, kad dauguma jų mato perspektyvą plėtojant pramonės įmones, ūkininkų ir su žemės ūkiu susijusių bendrovių veiklą, buitines paslaugas, turizmą, kaimo turizmą ir su tuo susijusias paslaugas. Tam, kad į Telšių rajoną ateitų investicijų, apklaustųjų nuomone, būtina aktyvi savivaldybės pozicija.
VERTINIMAS:
Patarimas – investuoti į aukštąsias technologijas
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Laurynas REKAŠIUS
Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudarytame šalies savivaldybių indekse Telšių rajono savivaldybė užėmė 17 vietą tarp 53 Lietuvos rajonų savivaldybių ir nuo praėjusių metų pakilo net 23 pozicijomis. Prie geresnio įvertinimo, be abejo, prisidėjo aukšti investicinės srities vertinimai. Nors nuo praėjusių metų investicijų srities įvertinimas išaugo tik 2,9 balo, 2013-aisiais jis siekė 54,2 balo ir lenkė šalies vidurkį (48,6 balo).
Aukštesnį investicijų srities vertinimą lėmė savivaldybėje taikomas beveik du kartus žemesnis vidutinis fiksuoto pajamų mokesčio už verslo liudijimus dydis nei šalies vidurkis. Taip pat tūkstančiui savivaldybės gyventojų tenkantis veikiančių ūkio subjektų skaičius yra beveik toks pat, kaip ir šalies vidurkis (20 – Telšių rajone, 21 – Lietuvoje). Vidutinis nekilnojamojo turto mokestis savivaldybėje siekia 0,75 proc. ir išlieka tik šiek tiek aukštesnis negu šalyje vyraujanti tendencija (0,71 proc.).
Tačiau savivaldybei yra kur tobulėti. Nors per praėjusius 10 metų materialinės ir tiesioginės užsienio investicijos (TUI) išaugo, pastaraisiais metais pastebėtas jų mažėjimas. 2012-ųjų duomenimis, pagal materialines investicijas, tenkančias vienam gyventojui, savivaldybė nuo šalies vidurkio atsiliko 940 litų, pagal TUI (468 litai) – beveik 11 kartų.
Pagal daugelį socialinių ir ekonominių rodiklių Telšių rajonas užima vidurines pozicijas tarp šalies rajonų – ir pagal gyventojų užimtumą, ir pagal sukuriamą BVP dalį vienam gyventojui. Norint dar labiau pagerinti investicijų srities įvertinimą, Telšių rajono savivaldybei pirmiausia reikia koncentruotis į efektyvesnį investicijų naudojimą, nes tai teikia ilgalaikę naudą.
