Dinamiškas pasaulio ekonomikos vystymasis ir globalizacija skatina šalis ir regionus pasitelkiant inovacijas ieškoti konkurencinių pranašumų. Ieškoma įvairių formų, galinčių daryti įtaką naujų technologijų kūrimo ir jų komercializavimo procesui, įsiliejančių į socialinį ir ekonominį miesto ar regiono gyvenimą. Ryškiausias šio reiškinio elementas – visame pasaulyje besikuriantys technologijų parkai, įvardijami kaip viena pažangiausių ir regioninės plėtros aktyvinimo formų. Technologijų parkai sėkmingai didina tiek šalies, tiek miesto konkurencingumą. Tačiau ne visi projektai yra sėkmingi.
Glaudus bendradarbiavimas – kelias į sėkmę
Technologijų parkai nėra nauja idėja – pirmasis įkurtas dar 1948-aisiais. Daugiau nei septyniasdešimties metų istorija atskleidžia didelę jų įvairovę, kurią nulemia įvairių vietinių išteklių specifika, verslumo lygis, politinė ir ekonominė padėtis tiek pasaulyje, tiek konkrečiame regione, įkūrimo laikotarpis, veiklos trukmė ir kt. Istorija rodo, kad technologijų parkų kūrimą lydėjo daugybė nesusipratimų: ne kartą tokia idėja pritaikyta tik tam, kad būtų galima gauti viešųjų lėšų miesto ar regiono infrastruktūrai gerinti.
Technologijų parkai taip pat nėra stebuklingas vaistas, gydantis socialinius ir ekonominius regiono sunkumus. Sėkmė priklauso nuo intelektinių išteklių, verslumo, galinčio idėjas paversti komerciškai sėkmingomis įmonėmis, nuo to, koks verslo bendruomenės pasitikėjimo, bendradarbiavimo lygis. Parko projekto sėkmę lemia ne modernūs pastatai, didelė, patraukli teritorija, o dinamiška naujų, novatoriškų įmonių, kuriančių tvarias, gerai apmokamas darbo vietas, plėtra. Nėra vieno universalaus parko modelio, tačiau technologijų parkas visada yra miesto (regiono) dalis, todėl sėkmingai jo veiklai reikia glaudaus įvairių institucinių partnerių bendradarbiavimo: nuo vietos ir regionų valdžios iki verslo bendruomenės.
Pasaulinio tinklo dalis
Technologijų parkai paprastai turi gana glaudų erdvinį santykį su miestu: vienais atvejais jie kurti miesto pakraštyje ar net už jo ribų, kitais įsiliejo į miesto centrinės dalies audinį. Bėgant laikui keitėsi ir technologijų parkų, kaip modernybę kuriančios erdvės, vaidmuo – jie tapo ryškia globalizacijos proceso dalimi, šio proceso ir pasaulinių pokyčių išraiška, pasireiškianti ir tuo, kad jų veikla daro nemažą įtaką vietos, regiono ir šalies ekonomikai. Tačiau įsitraukę į pasaulinį tinklą, jie išlieka vietos konteksto dalimi, nepraranda savo svarbos miestui ar regionui, kuriame yra įsikūrę.
Sąveika – vienas svarbiausių veiksnių
Miestų studijų srities autoritetai P. Hallas, M. Castellsas, D. Maillat, R. Camagni ir kt. savo analizėse pabrėžė, kad įmonės, įskaitant ir technologijų parkus, nėra nepriklausomos ar izoliuotos nuo aplinkos, kurioje veikia, įmonės yra jos produktas.
Inovatyvias vietoves apibūdina tokie veiksniai kaip
- galimybė naudotis technologine praktine patirtimi;
- ryšių su vietos pramonės įmonėmis palaikymas;
- rinkos artumas ir kvalifikuotų darbuotojų buvimas.
Pripažįstama didelė miesto ir regiono svarba formuojant naujas pramonines ir technologines miestų erdves kaip atsvarą deindustrializacijos procesams. M. Castellsas, apibūdindamas šiuolaikinę inovacijų aplinką, pabrėžė nuolatinę sąveikos svarbą, t. y. daug ką lemia gebėjimas kurti sinergiją, atsirandančią aplinkoje esančių elementų sąveikos. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad technologijų parkai yra lanksčios, specializuotos ir save reguliuojančios vietinės sistemos, į kurių veiklą įsitraukia ir įvairiausios miesto (regiono) institucijos.
Neatsiejamas nuo įvaizdžio
Vienas iš uždavinių – suteikti tinkamas patalpas įmonėms augti. Todėl technologijų parkai dažnai siūlo daugiafunkcę struktūrą: biurus, konferencijų sales, bendradarbystės erdves, kongresų ir parodų, gamybines ir sandėliavimo patalpas. Parkai taip pat kuria draugišką aplinką juose veikiančių įmonių darbuotojams: čia įrengiamos gyvenamosios vietos, vaikų darželiai, mokymosi erdvės vaikams ir jaunimui, restoranai, medicinos centrai, kultūrinės erdvės ir žaliosios zonos. Taip technologijų parkas virsta autonomiškai veikiančia miesto dalimi, savotišku miestu mieste. Žinoma, tai gana idealus modelis – siekiamybė.
Tam tikros miesto erdvės suaktyvinimas įkuriant joje technologijų parką yra susijęs su gerokai išaugusiu jos konkurencingumu, kurį lemia elementų patrauklumas. Šiame kontekste kuriamas technologijų parkas gali būti siejamas su patrauklaus miesto įvaizdžio kūrimu, jo tapatybės paryškinimu. Kuo įdomesnė technologijų parko architektūra, kuo labiau įkvepianti jo erdvė ir paslaugų įvairovė, tuo didesnis jo patrauklumas. Tinkamai sutvarkyti, stiprų architektūrinį charakterį turintys pastatai tampa puikia, atsiperkančia ir pelną nešančia investicija, pritraukiančia tiek įmones, tiek darbuotojus. Siekiant šio tikslo, stengiamasi parkus taip eksponuoti mieste, kad jie turėtų ir simbolinę, ir kompozicinę reikšmę.
Technologijų parko poveikis miesto erdvinei struktūrai
Technologijų parkų poveikis priklauso nuo urbanistinių ir architektūrinių sprendimų lygio. Dėl šios priežasties projektuoti parką, jo pastatus, kurti aplinką kviečiami geriausi architektai, užtikrinantys aukštą solidžių, estetinių ir funkcinių sprendimų kokybę.
Vertinant technologijų parko poveikį miesto erdvinei struktūrai, dėmesį patraukia šių centrų ir miesto tarpusavio sąveikos įvairovė. Tokie parkai gali būti naudinga priemonė siekiant atgaivinti, papildyti ir plėtoti naujas miesto struktūras, miesto audinį, pagerinti susisiekimo (ypač viešojo transporto) galimybes.
Technologijų parko poveikis miesto erdvinei struktūrai
Fizinis: miesto erdvinis vystymasis, dykviečių plėtra, tam tikrų teritorijų atgaivinimas, miesto erdvės fragmento atkūrimas.
Kompozicinis: įvažiavimo į miestą akcentas, vartai, svarbus miesto taškas.
Struktūrinis: transporto tinklo plėtra, tam tikrų miesto teritorijų sutvarkymas, integravimas.
Rinkodaros: didesnis investuotojų susidomėjimas miesto pasiūlymais, geros ir patrauklios darbo, biurų erdvės.
Socialinis: naujos viešosios erdvės, bendrystės skatinimas, naujų ryšių užmezgimas.
Ekonominis: naujų ekonominės veiklos židinių (centrų) kūrimas, įmonių koncentracija, tolesnis investicijų skatinimas, aukštųjų technologijų įmonių skaičiaus mieste augimas ir plėtra, verslumo skatinimas.
Originalus technologinio parko teritorijos planavimas, įdomių architektūrinių formų naudojimas, žaliųjų zonų išplėtimas sukuria didelę estetinę vertę. Tokie parkai tampa žmonių susitikimų ir bendravimo bei naujų bendruomenių kūrimo vietomis, nors iš esmės, juose yra sutelktos darbo vietos.
Trys svarbūs procesai
Technologijų parko patrauklios erdvės kūrimo mechanizmą sudaro keli svarbūs procesai: kraštovaizdžio formavimas, urbanistinis planavimas, architektūrinis užstatymo pobūdis. Žinoma, labai daug priklauso nuo teritorijos. Didelę kultūrinę ir istorinę vertę turinčiose teritorijose šiuolaikinė struktūra dažnai integruojama į jau esamą objektą, taigi istorinis objektas restauruojamas ir modernizuojamas. Poindustrinėse ir atvirose teritorijose pastebimas siekis esamą aplinką pertvarkyti taip, kad būtų sukurta nauja didelės gamtinės įvairovės ir patrauklaus kraštovaizdžio vertės erdvė. Transformavus esamą aplinką, sukuriamas aukštos kokybės kraštovaizdis, siūlantis ne tik vietą poilsiui, bet ir stiprius estetinius bei emocinius pojūčius.
Visuomenės vystymosi variklis
Sparčiai besivystančioje pasaulio ekonomikoje technologijų parkai atlieka svarbų vaidmenį plėtojant pramonę. Jie gali tapti ekonomikos augimo katalizatoriais, kurie skatina technologinę pažangą, pritraukia investicijas ir ugdo talentus. Sujungus mokslo, pramonės ir valdžios institucijas, technologijų parkai taip pat didina pramonės konkurencingumą. Be to, parkų sutelkimo efektas skatina pramonės klasterių kūrimąsi.
Technologijų parkai tampa visuomenės vystymosi varikliu, galinčiu pagerinti gyvenimo kokybę.
Jie prisideda prie šalies ekonomikos augimo ir plėtros. UNESCO duomenimis, pasaulyje yra daugiau kaip 400 didelių technologijų parkų, dauguma jų Europoje. Šiandien statomi parkai skiriasi nuo XX a. priimto modelio, kai žemė buvo išnuomojama tik technologijų bendrovėms. Statant šiuolaikinius parkus dėmesys sutelkiamas į vietos kūrimo principus, kūrybiškumą skatinančią aplinką ir erdves.
Ateities planai Lietuvoje žada daug pokyčių – daugiau šia tema SA.lt:
Bendrovės „VMG Technics“ Klaipėdos oro uosto teritorijoje vystomas inovacijų parkas
