Dažnam, ypač pirmąjį būstą įsirenginėjančiam žmogui, apšvietimas neatrodo prioritetas. Tačiau projektuojant funkcionalius ir jaukius namus, kuriame apšvietimas veiktų tinkamai, reikia iš anksto žinoti visas smulkmenas, įskaitant, kokį stalą statysite svetainėje, ar rinksitės blizgius paviršius. Kokiais klaidas daro žmonės rinkdamiesi šviestuvus? Į kokius rodiklius reikia atkreipti dėmesį? Nuo ko pradėti apšvietimo projektavimą? Į šiuos klausimus atsako beveik du dešimtmečius šioje srityje dirbantis architektas Dovas Serapinas.
Apšvietimo projektavimas – vienas svarbiausių būsto brėžinių
Ką reikia žinoti prieš pradedant apšvietimo projektavimą? D. Serapino teigimu – viską. „Statybininkams vienas svarbiausių brėžinių būna apšvietimo. Būsto projektavimas pradedamas nuo baldų išdėstymo, zonavimo, vėliau – spalvos, bet pats apšvietimas priklauso nuo to, ar kambarys tamsus, ar jis didelis, ar lubos aukštos, ar bus blizgių paviršių, kurie gali akinti. Reikia žinoti praktiškai viską, o vienas pirmųjų statybininkų klausimų būna – kada bus elektros planas“, – kalba jis.
Projektuodamas apšvietimą architektas turi žinoti, kur ir kokio dydžio stovės fotelis, kokias funkcijas atliks patalpa, kokios zonos planuojamos tame pačiame kambaryje. Nežinant šių atsakymų apšvietimo projektavimas – tik spėlionė.
„Atėjus pas apšvietimo dizainerį reikia žinoti, kas toje erdvėje bus, kas joje bus atliekama, kokios bus naudojamos medžiagos, kokie jūsų poreikiai. Galima svarstyti ir tokius dalykus, ar, pavyzdžiui, reikalingas apšvietimas, kuris naktį palydi iki tualeto. Kuo geriau pats pasiruoši, tuo geriau pavyksta“, – sako jis.
Geriausi patarimai – pas specialistą
Tiesa, D. Serapinas pabrėžia, kad geras apšvietimo specialistas visus šiuos klausimus pats užduos bei pasiūlys papildomus sprendimus.
„Norėtųsi, kad žmonės pagaliau patikėtų, kad namų kūrimas yra specialybė. Juk dantis tvarkaisi pas specialistą, taip pat ir su apšvietimu yra tiek daug niuansų. Jei pats žmogus projektuoja apšvietimą, to net negalima vadinti projektavimu. Jis nusiperka šviestuvėlį ir tiek.
Dažnai susiduriu su tuo, kad į mane kreipiasi po darbo su kitu architektu ar dizaineriu, tenka perdaryti apšvietimą. Tiesa, naujakuriai gali sutaupyti parinkus norimos stilistikos šviestuvus, bet gerokai pigesnius. Geras specialistas gali minimaliomis priemonėmis atlikti tą patį, ką perkant geriausią šviestuvą. Be to, jeigu netaisyklingai, ne vietoje jį pakabinsi, nieko jis neapšvies ir pinigai bus išleisti veltui“, – aiškina jis.
O jei nusprendėte projektuoti patys? D. Serapinas rekomenduoja įrengti kuo daugiau šviesos šaltinių ir jungiklių, kad būtų įmanoma sukurti tobulą apšvietimą. Pats kokybiškiausias apšvietimas yra akių lygyje, todėl architektas siūlo dalį šviestuvų kabinti ant sienos, o tam pasitarnaus bra šviestuvai.
„Kaip gerame restorane šviesa turi būti tokia, kad jos praktiškai nematytum. Neturi matytis nei blizgantis reflektorius, nei tuo labiau akinantis LED taškas – viskas turi būti paslėpta. Renkantis bet kurį šviestuvėlį, jis turi turėti kuo mažesnį akinimo koeficientą, vadinamą UGR. O jei renkatės pigius šviestuvėlius, geriau to be specialisto nedaryti, nes toks rodiklis nebus įvardytas, o pačiam atspėti bus neįmanoma“, – tvirtina architektas D. Serapinas.
Anot architekto, kuo daugiau šviestuvų namuose, tuo geriau. Kaip pavyzdį jis pateikia kalėdinę eglutę – į ją smagu žiūrėti, nes ji turi ne vieną stiprų šviesos šaltinį, o jų yra daug.
„Tas pats galioja interjerui. Reikia turėti kuo daugiau šviesos taškų ir nebūtinai pačius galingiausius. Žinoma, galima turėti vieną pagrindinį šviestuvą, bet vis tiek siūlau atskirose zonose turėti papildomus mažesnius šviestuvėlius. Tai tikrai sukurs jaukumo jausmą“, – įsitikinęs D. Serapinas.
Apšvietimo galingumas ir akcentinės šviesos
D. Serapinas atkreipia dėmesį, kad didelė šviestuvo galia dar nereiškia, kad jis tikrai ryškiai švies. Pavyzdžiui, įsigijus pigesnio gamintojo 20 W šviestuvėlį ar lemputę jis švies silpniau nei patikimo gamintojo to paties galingumo gaminys.
„Reikėtų žiūrėti ne į vatus, o į liumenus (lm), kurie nusako, kiek lemputė duoda šviesos. Gero gamintojo šviestuvėlis iš 1 W gali sukurti 10 lm ir daugiau. Reikia įvertinti, kad šviestuvas po metų susilpnėja, keičiasi net jo spalva ir jeigu tikėsitės, kad 10 metų šviesa bus tokia pati, turiu nuvilti. Į šviestuvo galią, t. y. liumenus, reikia kreipti dėmesį, kur yra atliekami darbai – vaikai ruošia namų darbus, gaminamas maistas ir panašiai“, – komentuoja jis.
D. Serapinas tvirtina, kad yra daug svarbesnių dalykų nei apšvietimo galingumas.
„Pavyzdžiui, jei kambaryje yra stiklinis stalas arba jis gerai nulakuotas, prie jo dirbant žmogus nuolat bus akinamas ir tuomet tai bus nebe šviestuvo problema. Kiekvienu atveju reikalingi individualūs sprendimai. Norisi, kad namuose apšvietimas primintų teatro sceną, kad būtų šešėlis, pašviestas akcentas ant sienos ar ant staliuko stovinčios gėlės. Tai – menas, nes visas patalpas apšvietus identiškai, tai – nei įdomu, nei jauku“, – tvirtina D. Serapinas.
iStock nuotr.
Šilta ar šalta šviesa?
Pasak patyrusio architekto, žmogui vienas svarbiausių aspektų – lemputės skleidžiama spalva. Dėl to žmonės renkasi 3000 kelvinų (K) šiltą šviesą, bet neatkreipia dėmesio į daug svarbesnį rodiklį – spalvos atkūrimo indeksą. Jis gali lemti tai, kad lemputė neatkurs tokios šviesos, kokią matome būdami saulės apšvietime.
„Net žiūrėdami į techninius parametrus vis tiek nebūtinai gausite tai, ką gamintojas deklaruoja, todėl reikalingas specialistas, kad neapsigautumėte, ir rinktis tik patikimų gamintojų produkciją“, – kalba architektas.
D. Serapinas pastebi, kad atsiranda vis daugiau žmonių, kurie mėgsta derinti tiek šiltų, tiek šaltų šviesų atspalvius.
„Pavyzdžiui, vonios kambario viršuje parenku šiltai šviečiančius šviestuvu, prie veidrodžio, akių lygyje, irgi šiltai šviečiantį, kur svarbu, kad būtų gerai atkurta oda, matytųsi makiažas, dantys ir t. t. Bet ten, kur yra baltas stalviršis ir keramikinis praustuvas, siūlau šalto spektro lempą kaip kontrastą. Tai vienas įspūdingiausių ir ypatingesnių būdų, bet ne visiems jis patinka“, – perspėja specialistas.
Apšvietimo sprendimai gali išgelbėti interjerą
D. Serapino teigimu, jei erdvė yra multifunkcinė, tuomet apšvietimas turi būti projektuojamas atitinkamai. Pavyzdžiui, jei prie virtuvės baro ryte pusryčiaujate, dieną dirbate, o vakare žaidžiate stalo žaidimus – tam reikia pasirinkti ir atitinkamus šviestuvus.
„Jeigu turime atskiras zonas, tuomet geriausia joms įrengti atskirą apšvietimą. Jei norime vakarinio apšvietimo, jis neturėtų būti suformuotas vienoje vietoje. Labai jauku sėdėti šiek tiek apšviestam pačiam arba turėti galimybę vakare skaityti knygą, bet kartu įjungti palydinčius šviestuvėlius per tam tikrą atstumą, kurie epizodiškai apšviečia koridoriaus kampą ar kelis meno kūrinius erdvėje. Vakarinis apšvietimas turėtų būti ne toks intensyvus, ne visur vienodas, o labiau epizodiškai išryškinti pasirinktas grupes“, – sako jis.
Kaip tai galėtų atrodyti? D. Serapinas kaip pavyzdį pasitelkia šiuo metu įrengiamą sodybą, kurios laiptuose bus įmontuotos LED juostos. Prisiartinus jos įsijungs, neakins, pačių juostų nesimatys, bet laiptai bus pašviesti.
„Geras apšvietimas gali pataisyti ir blogiausius interjerus, o blogai suprojektuotas – sugadinti ir pačius jaukiausius namus. Kad ir kokį interjerą sukurtum, parinktum meno kūrinius, kokybiškiausias medžiagas ir dekoro detales, apšvietimas daro lemiamą įtaką. Vedžiodamas naktį šunį per Vilnių matau, kad gero apšvietimo Lietuvoje labai trūksta, todėl norėčiau palinkėti visiems turėti jaukius namus“, – apibendrina jis.
