Kuršių nerija yra Lietuvos atostogų rezervatas, kur bandoma saugoti senovės kuršių įvaizdį, kuris kasmet tampa vis labiau butaforinis ir vis labiau išsigimsta, Vilniaus senamiestis yra tikras muziejus, kuriame nieko nei pastumsi, nei patrauksi, panašiomis mintimis dalijosi ne vienas architektų bendruomenės narys. „Bet kas yra Kauno naujamiestis? Jei žiūrėsime į praeitį, tai buvo miesto modernumo simbolis, vieta, kur gimė naujovės, vieta, kuri buvo nuolat madinga. Bet dabar taip nėra. Dabartinis Kauno naujamiestis neturi identiteto, kurį būtų galima saugoti ar puoselėti, jį visų pirma reikia sukurti. UNESCO tam mažiausiai gali pagelbėti, nes UNESCO titulas būtų pareiškimas, kad dabartinis naujamiesčio identitetas yra vertybė“, – komentavo A. Ropolas.
Kaunui, jauno architekto nuomone, reikia antiUNESCO – ko nors, kas skatintų keistis, kurtų naują naujamiesčio identitetą. „Pats žodis „naujamiestis“ jau pasako, kas ten turi būti. Mietas negali gyventi 80 metų senumo prisiminimais apie arklių tramvajų ir garlaivius. Toks miestas yra pasmerktas. Turime išvis nustoti kalbėti apie Kauną kaip laikinąją sostinę ir kurį laiką pamiršti gražius tarpukario prisiminimus, – įsitikinęs architektas. – Miestas yra gyvas organizmas, kuris turi nuolat kisti ir prisitaikyti prie žmonių poreikių. Jeigu atrodo, kad tik UNESCO padės pagyvinti kultūrinį gyvenimą, pritraukti turistų, susirinkti šiukšles, susitvarkyti gatves ir patiems pradėti geriau vertinti savo paveldą, vadinasi, esame beviltiški. Tai mes turime suprasti ir sugebėti padaryti be UNESCO, nes jeigu teiksime šiam titului didelę reikšmę, nesugebėsime vėliau priimti racionalių sprendimų, bus dar daugiau biurokratinių suvaržymų. Ne veltui 80 % UNESCO saugomų teritorijų yra valdomos autokratinių režimų ir tik 15 % – demokratinių. Su demokratija susijęs kitimas, kuris nėra palankus paveldui saugoti.“
