Lietuvos finansų sistemai didžiausią riziką kelia galimas nekilnojamojo turto (NT) rinkos perkaitimas ir kibernetiniai nusikaltimai, teigia Lietuvos bankas (LB).
Naujausia jo atlikta finansų įstaigų apklausa taip pat rodo, kad rizika dėl koronaviruso pandemijos ekonominių pasekmių nebėra tokia aštri, kaip prieš metus ar pusmetį.
„Nors neapibrėžtumas dėl pandemijos ekonominių pasekmių vis dar yra didelis, pirmoje metų pusėje smarkiai suaktyvėjusi nekilnojamojo turto rinka finansų įstaigoms įžiebė padidinto dėmesio lemputę dėl perkaitimo rizikos“, – pranešime sakė LB Makroprudencinės analizės skyriaus vadovas Algirdas Prapiestis.
Rizika dėl netvarios NT kainų raidos bei galimų rinkos disbalansų yra aukščiausia nuo 2014 metų, kai šis klausimas įtrauktas į apklausą. Ši rizika pirmą kartą įvertinta kaip aukštesnė nei vidutinė.
Vis aktualesnė finansų įstaigoms tampa ir kibernetinių išpuolių rizika. Beveik ketvirtadalis apklaustų įstaigų pirmąjį pusmetį susidūrė su kibernetinėmis atakomis – tai yra trigubai daugiau nei 2019 metais.
COVID-19 poveikis finansų įstaigoms per pusmetį sumenko – perpus mažiau nei prieš pusmetį jų teigė, kad pelnas dėl pandemijos sumažėjo, taip pat augo įmonių dalis, kurių pelnas augo.
Vis dėlto įmonių finansinės būklės pablogėjimo rizika vis dar aktuali finansų įstaigoms – daugiau nei ketvirtadalis (28 proc.) respondentų atsakė, kad būtent ši rizika yra svarbiausia.
Didžioji dalis (60 proc.) finansų įmonių prognozuoja didesnius nuostolius ateityje dėl išaugusio įmonių nemokumo.
Apklausoje dalyvavusios finansų įstaigos didžiausią bankroto riziką mato viešbučių ir maitinimo veikloje. Kaip rizikingos taip pat įvertintos meninės ir transporto veiklos, nors per pusmetį jų rizikingumas sumažėjo daugiausia iš visų ekonominių veiklų.
Respondentų nuomone, labiausiai tikėtinas sukrėtimas Lietuvos finansų sistemai per artimiausią pusmetį yra pandemijos raida ir jos padariniai, pavyzdžiui, blogėjanti įmonių ir gyventojų finansinė padėtis, karantino ribojimai. Jie taip pat pažymėjo galimą infliacijos didėjimą, santykių su Baltarusija bei Rusija geopolitinę įtampą.
Apklausoje dalyvavo 55 respondentai, iš jų 11 bankų ir užsienio bankų skyrių, 10 draudimo bendrovių, 12 kredito unijų ir 22 kitos finansų įstaigos (lizingo bendrovės, finansų maklerio įmonės, valdymo įmonės). Apklausa vyko gegužės 26 – birželio 15 dienomis.
Lietuvos bankas du kartus per metus atlieka apklausą dėl rizikų Lietuvos finansų sistemai. Finansų įstaigos įvertina svarbiausių rizikų Lietuvos finansų sistemai šaltinius, nepalankių įvykių pasireiškimo tikimybę ir galimą jų poveikį šalies finansų sistemai per artimiausią pusmetį.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
