Architektūrinės vizijos autoriai, bendrovių „Sweco Lietuva“ ir „Sweco hidroprojektas“ specialistai, pabrėžia, kad pirmaeiliai miesto plėtros uždaviniai turėtų būti susieti su savivaldos pastangomis skatinti plėtotojus baigti pradėtus projektus ir išnaudoti potencialą, esantį apie susiformavusią Kopų ir Jūros gatvių ašį bei uosto teritoriją. Plėtros teritorijos, koncentruojamos apie pagrindinę pėsčiųjų ašį, sukurtų iš pagrindinio ir dviejų periferinių centrų sudarytą urbanistinę miesto kurorto struktūrą. Pagrindinius centrus vieną nuo kito skiria pajūrio miško juostos. Periferiniai centrai vienas nuo kito išsidėstę pėstiesiems lengvai pasiekiamu atstumu. Tokioje urbanistinėje struktūroje Šventosios uostas taptų svarbiausia plėtojama ir didžiausią investicinį potencialą turinčia pagrindinio centro zona.
Ypatingą reikšmę įgauna teritorija tarp uosto ir miesto. Ji turi užtikrinti glaudžius ryšius tarp Kopų gatvės – pagrindinės kurorto ašies – ir uosto marinos. Siekta, kad susiformuotų žiedinė pėsčiųjų takų sistema, Šventosios pakrante vedanti nuo „beždžionių“ tilto iki uosto marinos. Marinos pėsčiųjų takas architektų brėžiniuose tampa Kopų gatvę dubliuojančia pėsčiųjų ašimi, iš jos galima patekti prie jūros ir pietinio molo. Taip pat siūloma pritaikyti rekreacijai priekopio miškus, įrengiant ten lankymui reikalingą infrastruktūrą. Tarp uosto ir jūros esančiose kopose taip pat turėtų būti įrengta nauja ir atnaujinta esama lankymui reikalinga infrastruktūra, atgaivinti ten esantys meniniai akcentai.
Uosto krantines numatyta pritaikyti pėsčiųjų eismui, jos turi būti integruotos į aplink numatomą komercinę ir paslaugų infrastruktūrą. Apatinė terasa skirta laivams prižiūrėti ir tranzitiniam pėsčiųjų bei dviratininkų srautui, viršutinė – komercinių paslaugų plėtrai. Šią zoną galima nuomoti komercinių paslaugų plėtrai – čia įrengti vasaros kavines, terasas ir kitas lankytojams patrauklias zonas. Viršutinėje terasoje poilsio erdvės ir lauko kavinės, laikantis principinių uosto architektūrinės išraiškos reikalavimų, būtų įrengiamos privačių investuotojų – teritorijos nuomininkų.
Šiems tikslams įgyvendinti tikimasi pasitelkti ne tik Europos Sąjungos (ateinantį finansinį periodą projektui, pirmiausia – molų statybai, numatyta 105 mln. litų dydžio parama iš struktūrinių fondų), bet ir valstybės bei Palangos miesto savivaldybės, taip pat – privačių plėtotojų lėšas.
