parduodant butus, tad dažniausiai tokios informacijos pristatydami savo statomus daugiabučius namus nenaudoja. Loftų projektų kūrėjai priešingai – kaip tik akcentuoja, kad modernus šiuolaikiškas būstas – buvusios gamybinės patalpos.
„Tokia informacija dažniausiai ir nėra slepiama. Tokio dalyko tiesiog neįmanoma nuslėpti. Todėl dažniausiai žinodami, kad potencialūs pirkėjai anksčiau ar vėliau užduos klausimų apie galimą taršą jų sklype, NT plėtotojai iš anksto atlieka dirvožemio ar pastatų tyrimus ir stengiasi įrodyti pirkėjams, kad jokių grėsmių nėra. Kiek patikimi tokie tyrimai – sunku pasakyti. Bet faktas, kad potencialus pirkėjas, paprašęs daugiau informacijos, jos iš plėtotojo sulauktų“, – sakė S. Vagonis.
Aplinkos kokybė įprastai daugiau rūpi vidutinės ar prestižinės klasės būstą perkantiems žmonėms. Ieškantiems ekonominės klasės būsto daugiabutyje šis faktorius ne toks svarbus. „Egzistuoja ir toks pirkėjų segmentas, kuriam svarbiausias dalykas – kuo mažesnė būsto kaina, jo eksploatavimo ekonomiškumas, o kiti aspektai – namo architektūra, aplinkos estetika, saugumas – rūpi gerokai mažiau. Jie tiesiog perka tai, ką gali įpirkti, o ne tai, ko norėtų, jei būstui įsigyti galėtų skirti daugiau lėšų. Paprastai tai jauni, dar nesukūrę šeimos žmonės, įsigyjantys ar besinuomojantys pirmąjį savo būstą“, – komentavo NT bendrovės atstovas. Labiau pasiturintys ir daugiau gyvenimo patirties turintys vidutinės klasės butų arba prestižinių apartamentų pirkėjai gerokai išrankesni, ir aplinka jiems tikrai rūpi. Tokiems pirkėjams svarbus ir saugumas, ir automobilių statymo klausimas, ir aplinkos estetiškumas.
LNTPA vadovas paantrino „Oberhaus“ atstovui: NT plėtotojai sklypą, kuriame bus įgyvendinamas projektas, renkasi atsižvelgdami į jo kainą, lokaciją ir rentabilumą. Centrinėse miestų dalyse esantys sklypai ne visiems jų įperkami, be to, dažnas turi ne pačią gražiausią istoriją. Tačiau itin patraukli kai kurių sklypų lokacija priverčia numoti ranka net ir į labai įtartiną praeitį – pavyzdžiui, tai, kad naujų pastatų vietoje laidotos medicininės atliekos.
Renkasi atidžiau
Vis dėlto NT projektų plėtotojus pasikeitę pirkėjų įpročiai verčia pasitempti: šiandien žmonės gerokai išrankesni nei pirkusieji butus iki 2008 metų, kai dėl pasiūlą viršijusios paklausos sparčiai kylant kainoms daugelis tiesiog neturėjo galimybių rinktis – pirko būstą tokį, koks tuo metu buvo siūlomas, baimindamiesi, kad nebeliks, ką pirkti, o būstas per tą laiką dar pabrangs. Matydami tokį pirkimo ažiotažą 2005–2008 metų periodu, komentavo S. Vagonis, kai kurie plėtotojai iš tiesų labai mažai rūpinosi ir aplinkos, ir pačių namų kokybe, nes buvo garantuoti – kad ir ką jie pastatytų, tai bus nupirkta. „NT plėtotojai vadovavosi logika – kam investuoti daugiau, jei galima pataupyti arba statyti dar didesniu intensyvumu? Todėl tuo periodu suprojektuota arba pastatyta tokių daugiabučių namų, jų kvartalų, kurių aplinka tikrai nežavi dabartinių šių namų gyventojų ir galimų šių butų pirkėjų. Kartais dėl prastos daugiabučio namo aplinkos sunku kaltinti vien plėtotojus – juk galioja taisyklė, kad ir plėtotojai, ir gyventojai tvarkytis kaip tik pageidauja gali tik savo sklypo ribose“, – svarstė pašnekovas.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos ekonomikos ir nekilnojamojo turto vadybos katedros vedėjas habil. dr. prof. Artūras Kaklauskas, kartu su kolegomis tyręs triukšmo ir oro kokybės įtaką NT vertei, žurnalui „Statyba ir architektūra“ taip pat aiškino, kad triukšmas ir oro tarša NT vertei priklausomai nuo jo paskirties daro didesnę ar mažesnę neigiamą įtaką. Specialistas pabrėžė, kad šie veiksniai gerokai sumažina gyvenamosios paskirties turto vertę.
