Vienas techninės tiltų būklės vertinimo būdų yra jų bandymas statinėmis ir dinaminėmis apkrovomis. Bandant naujai pastatytus tiltus, suprojektuotus naudojant palyginti konservatyvius normų metodus, išaiškinama atsparumo atsarga, o bandant senus tiltus, turinčius įvairių defektų ir pažaidų, nustatomas tikrasis jų techninis būvis. Šį ne visada įmanoma patikimai įvertinti vien apžiūrint ar pasitelkus teorinius metodus. Sistemiškai kaupiant įvairių tiltų bandymų duomenis, tobulinami tiltų skaičiavimo ir analizės metodai, normatyviniai dokumentai, naujų tiltų statybos sumanymai bei technologijos.
Tinkamos saugos priemonės
Tiltai ir viadukai yra bene geriausias pavyzdys, kaip atskiros konstrukcijos dalys gali būti veikiamos skirtingo poveikio, aplinkos ir kodėl joms apsaugoti svarbu taikyti įvairias saugos priemones.
Net apie 92 proc. Lietuvos tiltų yra gelžbetonio. Tad nenuostabu, kad betoninių ir gelžbetonio tiltų konstrukcijų eksploatacijos patikimumo bei ilgaamžiškumo didinimas yra vienas svarbiausių transporto statybos uždavinių. Lemiamas viso tiltų konstrukcijų irimo spektro veiksnys yra didelis statybai naudoto betono laidumas vandeniui ir menkas atsparumas korozijai.
Betonas lengvai praleidžia anglies dvideginį. Šio į gelžbetonio konstrukcijas patenka iš oro ir iš pravažiuojančių mašinų išmetamų dujų. CO2, patekęs per betoną iki metalo, esančio konstrukcijų viduje, sukelia metalo koroziją, dėl to smarkiai trumpėja konstrukcijų eksploatavimo laikas.
Pasak LAKD Tiltų skyriaus vedėjo Gedimino Viršilo, labai svarbu, kad tiltų būklę periodiškai vertintų specialistai, o į jų rekomendacijas būtų atsižvelgiama. Tai užkirstų kelią galimoms tragedijoms – jų mūsų šalyje kol kas pavyko išvengti.
Pagal ES standartą EN 1062-6:2002 betoniniai viadukai ir tiltai turi būti dažomi sertifikuotais dažais, kurie stabdo CO2 patekimą į gelžbetonio konstrukcijų vidų. Tokie dažai ne tik suteikia viadukams ir tiltams estetinį vaizdą, bet ir apsaugo juos nuo CO2 poveikio.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto dekanas doc. dr. Algirdas Juozapaitis aiškino, kad korozija yra gamtinis procesas, nuo kurio visiškai apsisaugoti neįmanoma. Pasauliniu mastu dėl korozijos patiriama apie 11 proc. iš viso per metus išlydomo metalo kiekio nuostolių. O kur dar net žmonių gyvybę nusinešančios avarijos ir nelaimingi atsitikimai, kurių įvyksta dėl korozijos paveiktų metalo konstrukcijų ar blogos įrenginių būklės?
