„Kad ir kiek griežtintume gaisrinės saugos taisyklių reikalavimus, medžiagos nuo to nesikeičia. Ir jei nėra tinkamos jų kontrolės, tai ir griežčiausių reikalavimų nustatymas nepadės išvengti nelaimių. Šioje vietoje turėtume atkreipti dėmesį į išsamesnį gaisrų tyrimą, kai dėl jų patiriami didesni nei numatyta nuostoliai. Taip pat reikia tirti panaudotas medžiagas, o nustačius pažeidimų imtis numatytų nuobaudų. Pageidautina įtartinas medžiagas bandyti pastatų statybos baigimo procedūros metu“, – įsitikinęs K. Lukošius.
Reglamentuoti reikalavimai ir jų griežtumas kartais neturi nieko bendra su tuo, kaip pačią gaisrinę saugą vertina žmonės. „Gal kartais teisės aktuose ir būna trūkumų ar nesusipratimų, tačiau visada yra galimybė juos pakoreguoti. Šiuo atveju pasyvesni yra tiesioginiai normatyvinių aktų naudotojai: projektuotojai, ekspertai, statybos specialistai ir plėtotojai. Jie neinicijuoja šių teisės aktų tobulinimo, tik tarpusavyje pasiskundžia, kad normos – nelabai teisingos“, – kalbėjo gaisrinės saugos ekspertas K. Lukošius.
Neseniai jam teko lyginti mūsų teisės aktų reikalavimus su vienos užsienio kompanijos standartų reikalavimais. Pasirodo, mūsiškiai atitiko aukščiausius šios įmonės reikalavimus, tad griežtumas yra pakankamas. Vis dėlto K. Lukošius įvardijo kelias esmines problemas. Pirma, nėra kontroliuojama įrengtų medžiagų kokybė statybos vietoje, yra visos sąlygos naudoti nekokybiškas, o mūsų atveju – degesnes, medžiagas, negu reglamentuojama. Visos medžiagų ypatybės yra įrodomos deklaracijomis ir sertifikatais, tačiau tai yra ir tiekėjų sąžinės reikalas, nes Valstybinė ne maisto produktų inspekcija šios kontrolės nevykdo.
Kita problema – pastatų eksploatacija. Statinių ekspertizės metu dažnai paaiškėja, kad nėra jokios projektinės jų dokumentacijos, pagal kurią būtų galima identifikuoti gaisrinės saugos sprendinius. Lieka spėti, yra gaisrinė siena ar ne, kokia vienos ar kitos patalpos paskirtis buvo projekte ir kokia yra dabar. Nuo su tuo susijusio pavojingumo priklauso ir saugaus naudojimo priemonių skaičius. Todėl siūloma įteisinti eksploatacinius gaisrinės saugos dokumentus, pagal kuriuos būtų galima inspektuoti ir tinkamai prižiūrėti pastatus.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas V. Kaziliūnas mano, kad Lietuvoje galiojantys gaisrinę saugą reglamentuojantys techniniai statybos dokumentai, kurie rengiami ir tobulinami atsižvelgiant ir į tarptautinių Europos organizacijų bei užsienio valstybių reikalavimus, sukauptą patirtį, užtikrina pakankamą gaisrinę saugą.
„Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas gali pasirašyti statybos baigimo aktą arba pritarti parengtam projektui tik tuomet, kai statybų procedūrose nenustatoma neatitikčių gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. O jei jų nustatoma, visos neatitiktys yra pašalinamos. Jau naudojamuose statiniuose, galvojant apie gaisro riziką, ypač svarbus vaidmuo tenka žmogiškajam veiksniui, pačių žmonių savisaugai, taip pat statiniuose taikomoms prevencinėms priemonėms“, – patikino V. Kaziliūnas.
Konsultacija niekam nepakenkė
Gaisrinės saugos specialistų priežiūra, konsultacija ir kontrolė – itin svarbus veiksnys rengiant ir įgyvendinant statinio projektą. V. Kaziliūno manymu, specialistų konsultacija yra ypač svarbi rengiant statybos projektus. „Ypatingą dėmesį derėtų atkreipti ir į techninę projekto įgyvendinimo priežiūrą, kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal projektą, normatyvinių techninių statybos dokumentų, taip pat normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, kitų teisės aktų reikalavimus“, – patikino V. Kaziliūnas.
K. Lukošiaus manymu, itin svarbus specialistų dalyvavimas nuo pat pastato projektavimo pradžios, nes tuo metu priimami įvairūs sprendimai. Todėl jie turi būti teisingi.
Individualūs statybų projektai reikalauja atskiro dėmesio, todėl projektuotojo ir gaisrinės saugos specialistų bendradarbiavimas yra svarbi sėkmingo darbo bei kokybiško rezultato dalis. „Projektuojant konkretų statinį statinio projektuotojas sprendžia, kokius būtina parinkti aktyviųjų gaisrinės saugos sistemų įrengimus. Manome, kad rengiant statinio projektą būtina pateikti pagrįstus sprendinius, susijusius su gaisrine sauga, juolab kad techninių projektų sprendiniai turi neprieštarauti gaisrinę saugą reglamentuojančių normatyvinių techninių statybos dokumentų reikalavimams. Visais atvejais statytojas, statinio projektuotojas ir gaisrinės saugos dalies projektuotojas nuolat turi glaudžiai bendradarbiauti rengdami statinio projektą, nes tik taip bus užtikrintas saugus statinio naudojimas“, – mano V. Kaziliūnas.
Netikslingas taupymas
Galima sakyti, kad kiekvienas investuotojas gaisro tikimybę skaičiuoja savo naudai, yra įsitikinęs, kad nelaimė jį aplenks. Taupoma ne tik projektuojant, bet ir eksploatuojant priešgaisrines sistemas statinyje. Kartais toks taupymas atneša daug nuostolių, bet tikriausiai dar reikia laiko ir neigiamos patirties, kad žmonės taptų sąmoningi. Pasak K. Lukošiaus, tai nėra tik Lietuvos gyventojų problema – to pasitaiko ir užsienio šalyse.
„Visame pasaulyje žmonės linkę pataupyti gaisrinės saugos sričiai, tik taupoma arba racionaliai, arba nelabai racionaliai, kai bandoma atsisakyti visų priemonių, nes kažkas tai jau padarė, tad to nė nereikia. Neseniai bendravau su gaisrinės saugos specialistu iš Vokietijos – ten yra analogiškų problemų, irgi siekiama sutaupyti“, – pasakojo K. Lukošius.
Pasitaiko atvejų, kai patys užsakovai nori itin didelės apsaugos nuo gaisro. Specialistai pastebi, dažniausiai to reikalauja užsienio investuotojai. „Užsienio šalių kapitalo investuotojai paprastai papildomai įrengia stacionariąsias gaisro gesinimo sistemas, aukštesnio saugos lygio gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemas, vietos nepriklausomus inžinerinius lauko gaisrinio vandentiekio tinklus, nors pagal normatyvinius dokumentus to daryti neprivalo. Žinoma, šie statytojai papildomai investuoja į gaisrinę saugą, nes taip demonstruoja atsakingą požiūrį į jos užtikrinimą statinyje, taip pat vykdo užsienio draudimo kompanijų iškeltas sąlygas. Vis dėlto manome, kad ir Lietuvos gyventojų sąmoningumas didėja, vis dažniau pasitaiko atvejų, kai statytojai suvokia gaisrinės saugos svarbą, kad kilus gaisrui būtų apsaugoti žmonės ir patirti kuo mažesni nuostoliai“, – patikino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas V. Kaziliūnas.
