Įžengę į didžiulius teatro pastatus, prekybos centrus ar renginiams skirtas arenas ne visuomet jaučiamės jaukiai. Tačiau yra tokių didelių objektų, kur norisi būti, erdvė ne tik negąsdina, o atvirkščiai – leidžia atsipalaiduoti, įkvepia, motyvuoja. Dideliuose objektuose dirbantiems architektams tenka ši užduotis – suvaldyti erdvę, plotą ir kartu sukurti ne tik stilingą, bet ir tokį interjerą, kuriame žmonės jaustųsi gerai. 

Architektūros studijos „313 architects“ komanda yra sukūrusi ne vieną didžiulį, akį traukiantį objektą. Tai ir išskirtinio eksterjero dizaino prekybos centro „Lidl“ pastatas Vilniuje, Nemenčinės plente, tarsi įsiliejantis į čia augantį miškelį. Taip pat neseniai Vilniuje atidarytas prekybos parkas „Una“, Džiaugsmo gatvėje esantis prekybos centras „Rimi“, kurio pastatas iš rūdinto metalo plokščių visiškai neprimena šio tinklo parduotuvių. 

Mažiau yra daugiau 

Net ir didžiuliai, didelių erdvių pastatai turi įsilieti į aplinką ir ją papildyti. Jau minėtas „313 architects“ komandos projektuotas „Lidl“ tinklo prekybos centras – puikus to įrodymas. Architektų komanda įsitikinusi, kad didelių pastatų integravimas į aplinką yra ne tik architektūrinis iššūkis, bet ir etiškas imperatyvas tvarios urbanistinės plėtros kontekste. Tai pirmoji užduotis prieš žengiant vidun. Architektai atskleidžia, kokie sprendimai padeda sušvelninti užstatymo įtaką aplinkai: 

    • aplinką atitinkančio tūrio formavimo ir jo skaidymo principai;

    • tvarumo technologijų taikymas;

    • natūralių medžiagų naudojimas.

„Pastato tūrio formavimas yra esminis veiksnys, siekiant suderinti pastato sąveiką su aplinka. Mūsų supratimu, dideli pastatai gali įsilieti į gamtinę ar kitokią jautrią aplinką ne ką prasčiau nei maži. Šiuo atveju didžiausias dėmesys buvo skiriamas vietos kontekstui ir kraštovaizdžiui, rėmėmės principu „mažiau yra daugiau“, stengėmės kuo mažiau trikdyti gamtą ir kuo harmoningiau įsilieti į aplinką“, – sako architektas Edvard Romanovski. 

Naujų iššūkių kyla dirbant didelių objektų viduje. Čia svarbu atrasti balansą tarp pastato funkcionalumo, estetikos ir jo naudotojų lūkesčių. Kokios taisyklės padeda architektams nepasimesti projektuojant didžiules erdves?

   • Nuoseklumas. „Siekiame kurti interjerus, kurie būtų pritaikyti konkretiems vartotojams, atspindėtų jų individualius poreikius. Kaip ir kiekviename dideliame darbe pagrindinė taisyklė yra nuoseklumas. Projektavimas prasideda nuo stambiausių elementų, esminių proporcijų, paskui laipsniškai viską smulkinant ir leidžiantis į detales. Jei pradėsi dirbti nuo detalių, nieko gero nebus“, – sako „313 architects“ architektas Andrius Zanevičius. 

    • Zonavimas. Nors intuityviai atrodytų, jog didelių objektų vidų reikia padalyti, kad žmonės jaustųsi jaukiau, pasak architektų komandos, kartais, suskaidžius erdvę zonomis, galima sukurti daugiau jaukumo. A. Zanevičius įsitikinęs – architektas turi projektuoti ne tik kur koks daiktas stovės, bet ir ką vienoje ar kitoje vietoje veiks žmonės. Tinkamai suplanavus plotą net ir didelės erdvės tampa jaukios be jokių dirbtinių skaidymo priemonių.

Prekybos centro „Lidl“ statybų diskusija

Prekybos centras „Una“ vertinamas dėl moderniausių, gamtai ir žmonėms palankių sprendimų.

Didelėse interjero erdvėse svarbus akustinis sprendimas

Architektas A. Zanevičius sako – net ir geriausią interjerą gali sugadinti bloga pastato akustika. Dideliuose objektuose tai tampa ypač aktualu. Todėl architektams labai svarbu tinkamai įvertinti akustinį komfortą ir taikyti tinkamus sprendimus, tokius kaip garso izoliacija, garso absorbcija ir erdvės akustinio dizaino elementų naudojimas, kad žmonės dideliame objekte nebūtų blaškomi netinkamai suvaldytų garsų. 

Architektė, studijos „LUNAARCH“ įkūrėja Laima Čijunskaitė, kalbėdama apie akustikos suvaldymo svarbą dideliuose objektuose, pažymi, kad nuo to priklauso žmonių savijauta. „Lietuvoje, ypač visuomeniniuose pastatuose, kur, deja, lemiamas vardiklis dažniausia būna pigiausia kaina, vis dar mažai kreipiamas dėmesys į akustinius sprendinius. O tai yra labai svarbu, ypač kai patalpose praleidžiame tiek daug laiko. Tad pradinė investicija į akustiką atsipirktų labai greitai: sumažinus aidą ir foninius garsus smegenys gautų mažiau papildomo apkrovimo, dėl to žmogus dirbtų kokybiškiau ir našiau, mažiau pavargtų ir, nepabijosiu pasakyti, taptų ramesnis ir sveikesnis. Tad triukšmo tarša šiais laikais yra tikrai nemaža problema, kuri turėtų būti sprendžiama sistemingai“, – sako architektė.

Kaip užtikrinti gerąją interjero erdvės patirtį kiekvienam?

Įprastai didžiuliuose objektuose, tokiuose kaip arenos, prekybos centrai, bibliotekos, viename pastate susitinka daug skirtingų naudotojų – įvairaus amžiaus, socialinių grupių atstovų. Kaip sukurti interjerą, kuris kiekvienam pasiūlytų gerą patirtį?

Universalus dizainas. Architektūros studijos „313 architects“ architektė Ernesta Skukauskienė sako, kad siekdami, kad interjeras būtų individualiai pritaikytas vartotojams, architektai stengiasi ne tik suprasti skirtingas auditorijas, bet ir kurti erdves, kurios yra lanksčios ir pritaikomos įvairioms reikmėms: „Taikydami universalaus dizaino koncepciją, siekiame sukurti interjerus, kurie būtų priimtini ir patogūs visiems, nepaisant individualių charakteristikų ar poreikių. Dažniausiai projektavimo klaidų padaroma, kai architektas nesupranta arba neteisingai supranta, kas toje erdvėje bus veikiama. Žmonėms būna nepatogu, kai erdvėje atsiranda papildomų neplanuotų ir netinkančių elementų. Šiuolaikinės technologijos leidžia įvairias erdves pritaikyti prie mūsų gyvenimo tempo ir poreikių. Savo projektuose dėmesį skiriame kokybei, estetikai, mobilumui, universalumui, nes tai privaloma šiuolaikinei mus supančiai aplinkai.“

Erdvės, orientuotos į naudotoją. Pasak architektės, studijos „LUNAARCH“ įkūrėjos L. Čijunskaitės, idealiai išpildyti visų naudotojų poreikių viename pastate neįmanoma, tačiau tai galima atliepti kuo kokybiškiau galvojant apie tai, kaip pastate jausis skirtingi žmonės dar projektavimo metu: „Pavyzdžiui, vaikų erdvėse labai svarbūs minkšti paviršiai, kuo mažiau aštrių kampų, smagios detalės edukacijai ir žaidimams. Profesiniam tobulėjimui dažnai reikalinga tyla ir patogi aplinka, įkvepianti darbui, tačiau ne mažiau svarbus yra ir poilsio zonų formavimas, kur galima atsitraukti nuo užduočių, žmonėms su negalia reikalingas orientavimosi erdvėje specialus ženklinimas ir pan.“

Didelio interjero erdvėje svarbu žmogiškasis mastelis

Nors atrodo, kad didelės erdvės suvaldomos sunkiau, L. Čijunskaitė sako, kad dirbant tokiose vietose labai svarbu nepamesti žmogiškojo mastelio: „Turi būti konstruojama intuityvi dinamika ir erdvės logika: svarbūs nominalių, jaukesnių zonų inkliuzai bei orientyrai tam, kad susikurtų erdvės hierarchija, o su ja ir skaitomumas. Tokiu būdu didelė erdvė tampa suprantama ir priimtina.“

L. Čijunskaitė yra neseniai po rekonstrukcijos skaitytojams duris atvėrusios Ąžuolyno bibliotekos Kaune interjero koncepcijos architektė. Šiame didžiuliame objekte dėmesys žmogiškajam masteliui buvo labai svarbus. „Šiame projekte buvo ypač svarbu išlaikyti erdvių vientisumą ir vizualinę švarą, o kurdama baldus ir akcentines detales pirmiausia stengiausi suvokti, kaip čia jausis bibliotekos lankytojai ir darbuotojai. Sąmoningai rinkomės šviesų koloritą, svarbiausiems korpusiniams baldams naudojome tik natūralias medžiagas, nevengėme minkštų audinių ir tokių elementų kaip toršerai ar užuolaidos. Kiekvienas elementas pasirinktas taip, kad prisidėtų prie gaivaus ir jaukaus interjero įspūdžio. 

Pasaulio praktika ir gamtos įliejimas Ąžuolyno bibliotekos rekonstrukcijoje

Kaip sukurti išskirtinį interjerą?

Atsakydama į klausimą, architektė pabrėžia, kad vieno ir paprasto atsakymo, kaip sukurti išskirtinį interjerą, nėra: „Bendras vaizdas priklauso nuo konteksto ir koncepcijos, taip pat nuo visos komandos profesionalumo, t. y. ne tik nuo tų, kurie idėjas kuria, bet ir nuo tų, kurie faktiškai tas jas įgyvendina – užsakovų, rangovų, statybininkų, pastato valdytojų. Jei visa komanda dirba kryptingai dėl bendro ir to paties tikslo, tikimybė sukurti išties išskirtinį ir kokybišką architektūrinį objektą yra itin didelė.“ 

Kolorito parinkimas didelėse ir mažose erdvėse. Kuriant interjerą, didžiulis dėmesys tenka spalvoms. Nuo jų priklauso ne tik tai, kaip jausitės erdvėje. Dažnai spalvomis naudojamasi norint optiškai padidinti ar pamažinti erdvę. Tačiau, architektės L. Čijunskaitės teigimu, tai nereiškia, kad tam tikros spalvos labiau tinka kuriant interjerą didelėse erdvėse. „Esu mačiusi tobulai išpildytų ir tamsių, ir šviesių interjerų. Kolorito pasirinkimas labiau priklauso ne nuo pastato dydžio, o nuo interjero koncepcijos ir pagrindinės žinutės, kurią norima perteikti. Spalvos, medžiagos, faktūros, tekstūros – visa reikalinga tik tam, kad padėtų atskleisti esminį sumanymą, perteiktų nuotaiką, t. y. užsakovo ir (ar) kūrėjo idėją. 

Gražaus kolorito interjeras pats savaime netaps geras, jei nebus suvaldyta erdvė: teisingai suprojektuotos proporcijos, šviesos žaismas, funkcionalumas. Todėl pirmiausia vertėtų orientuotis į pastato struktūrą ir esminę žinutę, tai yra dvi ašys, iš kurių ir išplaukia reikiama estetika, o ne atvirkščiai“, – sako architektė. 

Architektė L. Čijunskaitė sako, jog nėra taip, kad tam tikros spalvos labiau tinka kuriant interjerą didelėse erdvėse, Aistės Rakauskaitės nuotr.

Straipsnis paskelbtas „Statyba ir architektūra“ 2024 m. vasaros numeryje.