Projekto keitimai, kurie vis dėlto buvo atlikti, architekto teigimu, buvo racionalūs, turėję įtakos geresnei pastato kokybei. „Gyvenimas parodo, kad tam tikri sprendimai bėgant laikui pasensta, tad suprantama, jog į techninį projektą nežiūrima aklai, statoma taip, kaip reikia šiandien“, – apibendrino architektas.
Autoriaus priežiūra – tik popieriuje?
Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Juozas Vaškevičius atkreipė dėmesį, kad Statybų įstatymo reglamentuojama projekto vykdymo priežiūra maža kuo susijusi su autorių teisėmis. „Institucijoms, įgaliotoms formuoti ir įgyvendinti architektūros politiką, autorių teisės ir jų laikymasis mažai rūpi. Statybą reglamentuojančiuose įstatymų aktuose kalbama apie projekto įgyvendinimą, o ne kūrėjo teisių apsaugą“, – sakė J. Vaškevičius.
Autoriaus priežiūra gali būti vykdoma šiam pageidaujant, jeigu autorius nori geresnės darbų kokybės arba jeigu numatomą statybų veiklą nereglamentuoja Statybos įstatymas ar jo poįstatyminiai aktai, pavyzdžiui, įrengiant interjerą. Kartais, kai autorius nėra objekto projekto vadovas, į projekto priežiūrą būna įtraukiamas sutartimi.
Parengti statinio darbo projektą įsipareigojantys rangovai, anot pašnekovo, ne tik pažeidžia autoriaus teises. „Kyla pagrįstas klausimas, kas tokiu atveju turi būti laikomas projekto autoriumi. Ar projektuotoją, parengusį statinio darbo projektą, galima laikyti bendraautoriumi? Kas tada privalo atlikti projekto vykdymo priežiūrą? Ar autorius, kuris kūrė pirminį techninį projektą, ar parengusieji techninį darbo projektą?“ – replikavo Architektų rūmų pirmininkas.
J. Vaškevičius įžvelgia ir dar vieną problemą: nekokybiškai parengtose projektavimo darbų sutartyse apie projekto vykdymo priežiūrą dažnai apskritai neužsimenama. Galbūt iš statybininkų per mažai reikalaujama kokybės ir atsakomybės?
„Anksčiau statytojai girdavosi galintys bet kokį pastatą pastatyti geriausios kokybės, šiandien jie irgi gali pastatyti bet kokį objektą, tik visai nepaisydami kokybės, nes už mažiausią kainą“, – ironizavo Architektų rūmų pirmininkas. Sovietmečiu statybininkų darbas buvo akylai stebimas ir vertinamas kitaip. Tuomet, pabrėžė J. Vaškevičius, kildavo mažiau nesutarimų tarp jų ir architektų. Vis dėlto kai vienų tikslas – kokybiškai realizuoti kūrybą, o kitų – kepti kvadratinius metrus siekiant išlikti statybų versle, konfliktas užprogramuotas. „Statybų sektoriuje kalbama, kad architektai turėtų būti vertinami pagal tai, ar kokybiškai užpildo specifikacijų lentelę. O tai daug ką parodo“, – sakė architektas.
Komisija – be svarbiausių atstovų?
Paskutinį parašą prieš pradedant eksploatuoti statinį padeda statinio statybos užbaigimo komisija. Jau nuo 2010 metų joje neprivalo būti techninis prižiūrėtojas, nuo šių metų sausio 1-osios komisijoje neprivalomas tapo ir projektuotojo dalyvavimas.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovės ryšiams su visuomene Vidos Aliukonienės aiškinimu, šiuo metu nustatyta, kad komisijoje privalo dalyvauti subjektų, tikrinusių statinio projektą prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą, atstovai. Kurių kitų subjektų atstovai irgi turi dalyvauti statybos užbaigimo komisijoje – kiekvieno konkretaus statinio atveju nusprendžia komisijos pirmininkas.
„Nors projektuotojo ir techninio prižiūrėtojo veikla statybos procese tikrai labai svarbi, juos įtraukti į statybos užbaigimo komisijos darbą nelogiška, nes jie tikrintų, ar patys nepriekaištingai vykdė jiems priskirtas funkcijas“, – paaiškino V. Aliukonienė. Vis dėlto Statybos techniniame reglamente (STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“) išliko nuostatas, kad prireikus statybos užbaigimo komisijai reikalingus paaiškinimus privalo teikti statytojo pakviesti statinio projekto vadovas, statinio projekto ekspertizės vadovas, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas, statinio statybos techninis prižiūrėtojas, kiti statybos dalyviai ir susiję asmenys.
Komentaras: Dalius GEDVILAS, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas
Projektuotojų ir statybininkų bendradarbiavimo pagrindu galima laikyti atsakomybės pasidalijimą. Paprastai tariant, projektuotojai turi būti atsakingi už kokybišką projektą, o statybininkai – už tai, kad būtų pastatyta remiantis projektu.
Kuo sudėtingesnis statinys, tuo svarbesnė tampa jo autoriaus priežiūra. Nesudėtingiems projektams ji galbūt nėra būtina. Tik kartais gali būti sunku nustatyti tą ribą. Aktualumą autoriaus priežiūra įgauna ir tuomet, kai statybininkai turi detalizuoti darbo projektą. Statyba yra ilgas procesas, čia daug dalyvių, todėl vienoje ar kitoje stadijoje gali atsirasti nukrypimų. Efektyvi priežiūra gali optimizuoti proceso valdymą, sutaupyti laiko, sumažinti konfliktų skaičių.
Ypatingųjų statinių statybos užbaigimo deklaracijoje pasirašo ir projekto vadovas, ir techninis prižiūrėtojas. Mano nuomone, kartu su privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu šių parašų pakanka atsakomybei patvirtinti.
Neypatingųjų statinių kategorijoje šie parašai neprivalomi. Neprivalomas yra ir informacijos teikimas apie projekto vadovą bei techninį prižiūrėtoją. Šiuo atveju garantijų, kad visi darbai atlikti pagal projektą ir teisės aktų reikalavimus, yra mažiau. Dėl to atskirais atvejais gali būti ir piktnaudžiavimo atvejų. Blogiausias variantas, jei nekilnojamojo turto pirkėjas, įsigijęs turto iš nekilnojamojo turto plėtotojo, pastebi problemų, o šis jau būna bankrutavęs ir nebegali už jas atsakyti. Pagrindinių statybininkų ir projektuotojų bendradarbiavimo sunkumų kyla dėl projekto detalumo ir su tuo susijusių kokybės problemų. Atsitinka taip, kad reikia tikslinti projektą, o užsakovai nebūna tam numatę lėšų, projektuotojai – šių darbų neįsitraukę į sąmatas. Kai nėra projekto detalių, patys statybininkai priversti tapti projektuotojais ir dirbti ne savo darbą ne pagal savo kompetenciją. Projekto tikslinimas stabdo visą statybos procesą.
