Suplanuota, kaip pastatų anglies dvideginio pėdsaką Lietuvoje iki 2050 metų sumažinti iki nulio

2022 spalio 24 d.

Aplinkos ministerija parengė Ilgalaikės pastatų renovacijos strategijos įgyvendinimo planą, kuris leis iki 2050 m. visų Lietuvos viešų ir privačių pastatų bei gyvenamųjų namų anglies dvideginio pėdsaką sumažinti iki nulio. Plane numatyta skatinti kvartalinę renovaciją, kai atnaujinami ne tik pastatai, bet ir inžinerinės sistemos, bendrosios erdvės, telkiant valstybės ir pastatų savininkų investicijas renovacijos projektams įgyvendinti.

Pagal aplinkos ministro Simono Gentvilo įsakymu patvirtintą Ilgalaikės pastatų renovacijos strategijos įgyvendinimo planą bus skaitmeninami su pastatų atnaujinimu susiję procesai ir paslaugos atsisakant popierinių dokumentų.

Numatoma sukurti skaitmeninį investicijų plano rengimo sprendimą, atnaujinti informacinę sistemą APVIS. Bus diegiami nauji daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų administravimo IT priemonėmis sprendimai, užtikrinantys šio proceso kokybę ir efektyvumą.

Siekiant pagerinti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų ir ekspertizės, statybos darbų atlikimo, techninės priežiūros kokybę taikant statinio informacinį modeliavimą (BIM), bus tobulinami teisės aktai.

Kartu bus sudarytos sąlygos didinti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų administratorių skaičių ir gerinti jų kvalifikaciją. Planuojama įvertinti galimybę taikyti fiksuotą įkainį už atliktus pastato atnaujinimo (modernizavimo) darbus.

Numatyta parengti galimybių studiją, skirtą skatinti pastatų perstatymo, gyvenamųjų kvartalų konversijai, kai jų atnaujinimas neprasmingas, ir jos įgyvendinimo modeliui sukurti. Be to, bus rengiamos kvartalinės kompleksinės renovacijos programos, suteikiant savivaldai priemones šiam tikslui įgyvendinti. 

Suplanuoti ir pilotiniai kvartalinės kompleksinės renovacijos projektai. Bus renovuoti 4 pavyzdiniai viešieji pastatai keliose vietovėse ir 4 daugiabučiai namai. Po renovacijos jie suvartos vidutiniškai 30 proc. mažiau energijos. Tam numatoma pasitelkti naujus šiltinimo surenkamomis izoliacinėmis sistemomis iš organinių žaliavų sprendimus, statinio informacinio modeliavimo (BIM) technologijas, apjungiančias visus statybos procesus.

Numatoma parengti naujus pastatų atnaujinimo (modernizavimo) finansavimo modelius ir instrumentus, pritraukiant privačių investuotojų lėšas. Tam bus siekiama glaudžiau bendradarbiauti su privačiais investuotojais, kurie norėtų dalyvauti modernizuojant (atnaujinant) daugiabučius gyvenamuosius namus.

Siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro renovuojant prie centralizuoto šildymo neprijungtus daugiabučius ir negyvenamos paskirties pastatus, pastato renovacijos projekte bus įvertinamas jų prijungimo prie šios sistemos tikslingumas ir nagrinėjamos elektros energijos, šilumos gamybos įrenginių, gaminančių energiją iš atsinaujinančių išteklių, įdiegimo galimybės.

Plane numatytos priemonės centralizuotos šilumos tiekimo sektoriaus transformacijai. Visa pastatuose tiekiama šiluminė energija turės būti neutrali CO₂, atsinaujinančių energijos išteklių dalis centralizuoto šilumos tiekimo sistemose 2030 m. turės sudaryti 90 proc., o 2050 m. – 100 proc. Tam bus skatinama naudoti biomasės kurą, saulės energijos technologijas, šilumos siurblius, atliekinę ir geoterminę energiją, šilumos kaupimą.

Daug dėmesio bus skiriama komunikacijai, kad visiems gyventojams būtų prieinama informacija apie modernizavimo (atnaujinimo) programas, galimybes įsidiegti atsinaujinančius energijos išteklius.

Vyriausybė pritarė Ilgalaikei pastatų renovacijos strategijai 2021 m. Įgyvendinant jos tikslus siekiama iki 2050 m. modernizuoti 440 tūkst. pastatų arba apie 110 mln. kv. metrų jų ploto, sumažinti metinį pastatų fondo pirminės energijos vartojimą 60 proc., o metinį pastatų fondo CO₂ emisijų kiekį iki nulio.

Ilgalaikės pastatų renovacijos strategijos įgyvendinimo planą įgyvendins Aplinkos, Energetikos ministerijos ir joms pavaldžios institucijos, Vidaus reikalų, Finansų, Kultūros, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, VĮ Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba, Lietuvos architektų rūmai, savivaldybės, energijos tiekėjai, biokuro gamintojai ir kiti subjektai.

    Komentarai