Mokslininkai sukūrė tvarią biomedžiagą ir sėkmingai ją išbandė ekologiškesniems architektūriniams sprendimams. Čalmerso technologijos universiteto ir Švedijos Valenbergo medienos mokslo centro mokslininkai 3D spausdintuvu atspausdino hidrogelio medžiagą, pagamintą iš nanoceliuliozės – medžiagos, gaunamos iš augaluose randamų celiuliozės pluoštų. Ji galėtų būti naudojama vietoje tapetų arba netgi pertvaroms. Tačiau realaus taikymo dar reikės palaukti.
Nanoceliuliozės 3D spausdinimo technologija iki šiol buvo naudojama, bet daug mažesniu mastu ir daugiausia biomedicinoje. Tačiau nebuvo naudojama kaip architektūrinė medžiaga. „Tai pirmasis didesnio masto ir architektūrinės paskirties 3D spausdinimo bandymas. Biomedicinos pramonės tyrimų metu medžiaga anksčiau buvo spausdinama 3D formatu kaip labai maži objektai. Tačiau tai pirmas kartas, kai tai pritaikėme architektūroje“, – „Euronews Next“ sakė Čalmerso technologijos universiteto docentė Malgorzata A. Zboinska.
Pasak mokslininkės, nanoceliuliozė yra itin universali ir gali pakeisti medžiagas, naudojamas žaliuzėms nuo saulės, akustinėms dailylentėms ir net patalpų pertvarų dalims gaminti.
Komanda pradėjo nuo mažų degtukų dydžio dėžutės prototipų ir padidino iki dabartinio A4 formato. Jį jau galima pritaikyti nedideliems pastatų komponentams. „Sujungę keletą tokių dalių galite naudoti, pavyzdžiui, vietoj tapetų. Ateityje, gaminant didesnes dalis, jomis būtų galima padengti visas sienas“, – sakė M. A. Zboinska.
Nepaisant universalumo, tvarumo ir lankstumo, ši 3D atspausdinta medžiaga turi trūkumų – yra deformacijos, traukimosi rizika. Tačiau gal tai nebus kliūtis tęsti tyrimų ir ją tobulinti.
Europos Komisijos teigimu, statybų sektorius yra atsakingas už daugiau nei 35 proc. visų ES atliekų susidarymo. Ekologiškesnės statybinės medžiagos yra labai svarbios pereinant prie tvarios ateities įgyvendinant Europos žaliąjį kursą. Mokslininkų grupė teigia, kad šiame tyrime naudojamą nanoceliuliozę galima lengvai rasti miškininkystės ir žemės ūkiuose, popieriaus gamyklose. Ši ypač energiškai efektyvi medžiaga leistų sutaupyti išteklius ir gaminti ekologiškesnes medžiagas, tik reikia tobulinti pačią technologiją.
