Dar neseniai apatiškai atrodžiusi „Žalgirio“ stadiono teritorija šiandien alsuoja grandioziniais pokyčiais – miestiečiai greitai galės joje ne tik stebėtis moderniausia architektūra, bet ir mėgautis poilsiu šiuolaikiškoje promenadoje. Pirmasis kvartalo statinys skleidžia aiškią ekstravaganciją – judesyje sustingusio „Marriott“ viešbučio architektūra stebina išskirtine modernia išraiška.
Projekto autoriai: Gintautas Natkevičius, Adomas Rimšelis, Agnė Natkevičiūtė
Užsakovas ir generalinis rangovas: bendrovė „Hanner“
Vinilinė sienų danga „Vescom“: UAB „Interjero linija“
Viešbučiui skirtos durys: UAB „Entransa“
Čiužiniai viešbučiui: UAB „Amatras“ („Miego centras“)
Šviečiantys veidrodžiai viešbučiui: UAB „Mavy studija“
Dinamiškas, primenantis skulptūrą
Pirmasis Baltijos šalyse „Courtyard by Marriott“ viešbutis, orientuotas į verslo klasės klientus, iškilo vienoje ištaigingiausių Vilniaus dalių – dešiniojoje Neries pakrantėje, „Business Stadium“ kvartale, plėtojamame buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorijoje.
Gintautas Natkevičius.
Kalbėdamas apie viešbučio projektą, vienas jo autorių architektas Gintautas Natkevičius pabrėžia, kad architektui visada yra paprasčiau šnekėti apie architektūrą, kai dar tik pristatomos projekto vizualizacijos. Kai pastatas jau pastatytas, pasakoti apie jį vargu ar prasminga – patys miestiečiai galintys apžvelgti naująjį statinį ir pabūti jau įgyvendinto projekto kritikais. Architektas primena, kad šių metų gegužę oficialiai atidarytas „Courtyard by Marriott Vilnius City Center“ viešbutis – pats pirmasis naujai plėtojamo kvartalo statinys, taigi, bendras teritorijos vaizdas dar gerokai kis. Šiuo metu šalia viešbučio baigiamas statyti verslo centras, įrengiama pėsčiųjų promenada.
Prekės ženklą „Courtyard by Marriott“ į Lietuvą atvedė nekilnojamojo turto įmonė „Hanner“. Prieš kelerius metus surengusi projekto konkursą, įmonė architektų paprašė pasiūlyti ir urbanistinių idėjų, kokia linkme galėtų būti vystoma didžiulė buvusio stadiono teritorija. Konkursą laimėjusi G. Natkevičiaus architektų komanda nusprendė, kad naujasis kampinis kvartalo pastatas turėsiąs būti stiprus, ženkliškas, masyvus.
Anot G. Natkevičiaus, Vilniuje tiek labai blogos, tiek labai geros architektūros nėra daug, ir tik keletas pastatų įėję į istoriją kaip simboliai, kaip tam tikro laikotarpio ikonos. Vienas jų – prokuratūros pastatas, kaip tik esantis tame pačiame kvartale, tik priešingame jo kampe nei numatytas viešbučio statinys. Todėl projekto autoriams norėjosi ir kitoje kvartalo pusėje suprojektuoti labai stiprų, keistą, dinamišką tūrį, tarsi skulptūrą. Architektas vaizdžiai pasakoja, kad statinį jų komanda projektavusi taip, jog jis atrodytų lyg pakeltas sklypo kampo šydas, atveriantis vaizdą į Vilniaus senamiestį ir pilį, o važiuojant nuo senamiesčio pusės tarsi kviečiantis užeiti po pakelta pastato konsole.
Pastato fasadas padengtas stiklo aliuminio sistema su tamsaus aliuminio piliastrais. Statinys yra pakeltas ir šiek tiek pasuktas kampu, taigi, santūrus, piliastrų susagstytas fasadas dar labiau išryškina jo dinamiką – pastatas atrodo pakilęs ir pasisukęs, tarsi fotoaparatu „pagautas“ žmogus judesyje. Architektai, siekdami labiau išryškinti formą, sąmoningai atsisakė bet kokių pastato puošybos elementų, G. Natkevičius juokaudamas palygina, kad tai it kepsnys, valgomas be padažo.
Inovacijų ieškoma ne ten
Viešbučio atstovai būsimų klientų dėmesį žadina ne tik garsiu viešbučių tinklo prekės ženklu bei išraiškinga pastato architektūra, bet ir pritaikytomis išmaniosiomis inovacijomis – tai esąs pirmasis viešbutis Lietuvoje ir vienas pirmųjų visame „Marriott“ tinkle, turintis mobiliojo rakto sistemą. Tai reiškia, kad svečiai savo kambarius gali atrakinti tiesiog mobiliuoju telefonu.
Tačiau G. Natkevičius, paklaustas apie inovacijas, skuba pabrėžti, kad ne naujausi inžineriniai laimėjimai ar išmaniosios sistemos yra sėkmės rodiklis. Jo nuomone, tikroji inovacija – pirmiausia geras interjeras ir gera funkcija. „Jei tai bus šlamštas architektūriškai, funkciškai, neišgelbės jokios inovacijos. Žmogaus akis visų pirma mato ne inovacijas, o fasadą, interjerą, erdvę. Ar raktu duris atrakini, ar telefonu – gerame viešbutyje jokio skirtumo“, – skeptiško požiūrio neslepia architektas. Pasak jo, žmogaus akis pirmiausia mato interjere ištobulintas proporcijas, gerą dizainerių ir architektų darbą, priderintas detales. O svarbiausia tai, ką žmogus pajaučia, kaip jį priima personalas, kaip nuteikia erdvė, kokią emociją prisimena sugrįžęs.
Architektas nelinkęs sureikšminti ir pastatui parenkamų medžiagų – ne tai lemia architektūros kokybę. Kartais jos netgi gali atsidurti paskutinėje vietoje, kai, pavyzdžiui, vystant projektą, keičiant biudžetą, architektai būna priversti pakeisti ir medžiagas.
Bendrovė „Interjero linija“ tiekė visuomeniniam sektoriui skirtą „Vescom“ vinilinę sienų dangą bendroms erdvėms, pasižyminčią puikiomis eksploatacinėmis savybėmis.
Laimėjimas – pats viešbučio atsiradimas
Svarbiausiu laimėjimu G. Natkevičius linkęs laikyti patį faktą, kad didžiausias pasaulyje, itin aukšto lygio „Marriott“ viešbučių tinklas, per daugelį metų ištobulinęs savo įgūdžius, atsirado Lietuvoje. Be to, viešbutis įsikūrė ne senoviniame, restauruotame pastate, o naujai pastatytame, moderniame, šiuolaikiškame. Kuriant projektą architektus maloniai džiugino suteiktos itin lanksčios taisyklės – garsaus pasaulinio vardo viešbučio komanda tik bandė perteikti patirtį, kaip veikia pats viešbutis, bet nesiekė primesti savo griežtų estetikos taisyklių. Todėl net ir vidaus erdvės yra šiek tiek nebūdingos „Marriott“ viešbučių tinklui: ir kambarių, ir vestibiulių interjeruose vyrauja gana šviesūs, skaidrūs, lengvi tonai ir potėpiai, netgi lietuviški motyvai, pavyzdžiui, tradicinių šiaudinių sodų grafika. Viduje vyraujantis šviesus medis taip pat yra šiek tiek neįprastas viešbučių tinklui, kuriame, laikantis tradicijos, paprastai naudojamas tamsus medis. Daug šiltų vario, žalvario intarpų asocijuojasi su senoviniais virtuvės rykais ir nuteikia jaukioms emocijoms. Apdailoje, gobelenuose šmėkšteli melsvos spalvos niuansai. Tokie deriniai primena smėlio, jūros, šiaudų, žolės estetiką – visa tai, kas vasarą būdingiausia Lietuvos peizažams. Interjere atsiradusią lietuviškumo specifiką G. Natkevičius priskiria Arvydo Avulio nuopelnams – daugiau savitumo norėjusiam „Hanner“ valdybos pirmininkui pasisekė įtikinti viešbučių tinklo atstovus naujojo viešbučio interjerą įrengti šiek tiek lengvesnį, šiuolaikiškesnį.
Įmonė „Entransa“ pasirūpino specialiai viešbučiams skirtomis, vokiškos kokybės durimis,
kurių buvo daugiau nei 200.
Dovana miestui – promenada
G. Natkevičius tvirtina, kad ypač reikšmingas pokytis – baigiamoji viešbučio projekto grandis, jau netrukus atsirasianti nauja viešoji erdvė miestiečiams, kuriama garsios Londono kraštovaizdžio architektės Marthos Schwartz studijos. Šiuo metu baigiama kurti pėsčiųjų promenada per tiltą sujungs naująjį kvartalą su senamiesčiu ir patogiai susies skirtingas kvartalo puses. Architekto teigimu, tai bus visiškai kitokia erdvė, tokios iki šiol Vilniuje nebuvę. Ir nors miesto masteliu jai skirtas plotas nėra didelis, tačiau ji svarbi savo žinute – pagaliau atėjo laikas ne tik pakeisti šaligatvio trinkeles, bet ir sukurti kitokio tipo bei lygio erdves, atiduoti miestui duoklę. „Manau, kad tai didžiulis „Hanner“ nuopelnas, jie kaip ledlaužiai, bandantys parodyti, kaip kitaip gali būti mieste“, – neabejoja architektas. Akivaizdu, kad toks įmonės žingsnis galėtų tapti ir vaizdžiomis gairėmis ateityje vystomiems urbanistiniams projektams.
UAB „Amatras“ („Miego centras“): kokybiški čiužiniai ir lovos
Pasaulinio viešbučių tinklo „Marriott“ pateiktuose lovos dalių brėžiniuose, anot UAB „Amatras“ direktoriaus Arūno Pakamanio, buvo numatyti labai kokybiški čiužiniai, visgi jie negalėjo užtikrinti šimtoprocentinio komforto, kurį turėjo gauti viešbučio svečiai. UAB „Amatro“ („Miego centro“) komanda išstudijavo brėžinius ir pasiūlė patobulinti čiužinius bei lovas. Pakeitimai pasiūlyti tam, kad būtų užtikrintas visiškas poilsio komfortas, čiužinių ilgaamžiškumas ir netgi geresnė kaina. Kadangi buvo pagerinta lovos konstrukcija, čiužiniams suteikta dvigubai ilgesnė garantija.
Vietoj kokosinių su spyruoklėmis čiužinių buvo pasiūlytas spyruoklinis čiužinys su geresnėmis spyruoklėmis ir storesniu poliuretano sluoksniu, sutvirtintas metaliniu rėmeliu.
„Viešbučių specifika reikalauja, kad čiužiniai būtų patogūs kiekvienam lankytojui, nepriklausomai nuo jo miego įpročių, sudėjimo. Taip pat svarbu, kad čiužinys ilgai tarnautų. Tačiau visa tai pasiekti ir suderinti yra meistrystė. Juk miego įpročiai dažnai priklauso net nuo tautybės. Įprastai vokiečiai mėgsta minkštesnius čiužinius, kaimynai iš Rusijos – kietesnius“, – kalbėjo A. Pakamanis.
Viešbutyje įrengtos 245 lovos. Čiužinių aukštis derintas, kad nebūtų net vieno centimetro paklaidos. „Šis objektas yra išskirtinis, buvo įvairiausių iššūkių, tačiau profesionalios komandos pastangomis susidorojome su jais visais“, – reziumavo bendrovės direktorius.
Pažvelkite į stiklą mūsų akimis!
