Rolandas KAŽIMĖKAS
Nyderlandų architektūros studija „MVRDV“ parengė išsamų stogų plėtros idėjų katalogą, kuriame apžvelgiamos novatoriškos idėjos, galinčios įkvėpti architektus, gyventojus ir pastatų savininkus. Potencialas didelis – idėjų katalogo autoriai apskaičiavo, kad stogai sudaro nuo 15 iki 35 proc. miestų teritorijų ploto, tačiau tik 2 proc. jų ploto yra panaudojama. Stogų kataloge pateikiama daugiau kaip 130 jų naudojimo pavyzdžių, suskirstytų pagal stogų tipus, pastatų tipologijas, miestų iššūkius ir darnaus vystymosi tikslus. Idėjos skiriasi tiek intervencijos masteliu, tiek paties projekto sudėtingumu: nuo drugelių auginimo sodų iki golfo aikštynų, nuo globos centrų iki kapinių.
Vis tik šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama žaliesiems ir vėsiesiems stogams vien dėl to, kad ieškoma būdų, kaip gerinti miestų klimatą, mažinti jų temperatūrą. Žalieji stogai – dėmesio centre, vėsieji, nepaisant praktiškumo ir efektyvumo, dar negali tuo pasigirti.
Apie studijos „MVRDV“ žaliąjį projektą skaitykite SA.lt
Stogai gali mažinti šilumos salas
Jau seniai kalbama, kad miestai yra mūsų planetos šilumos salos, kuriose vidutinė oro temperatūra aukštesnė nei kitose aplinkinėse vietovėse. Dažniausiai tai pastebima palyginus miestų ir netoli jų esančių kaimo vietovių temperatūrų skirtumus, atsirandančius dėl miestuose esančių tamsių paviršių (asfalto, pastatų stogų), želdynų trūkumo, aukšto taršos lygio.
Tiek apželdinti stogai, tiek geromis atspindinčiomis savybėmis pasižyminčios stogų dangos yra labai naudingi miestui vėsinti: balta danga dengti vadinamieji vėsieji stogai atspindi net 80–90 proc. šviesos, o kartu ir šilumos, kai įprasti stogai sugeria didesnę saulės energijos dalį, atspindėdami tik 10–20 proc. energijos.
Žaliesiems projektams reikia masiškumo
Žalieji stogai neabejotinai praturtintų didmiesčių žaliąją erdvę, gerintų oro kokybę, vėsintų miestą, tačiau tai didelė investicija, be to, jų efektyvumas matomas tik tada, kai tokie projektai įgauna masiškumą.
Alternatyva. Žalieji stogai dabar populiarūs, apie juos daug kalbama, jie net užgožia gana praktiškus ir kur kas taupesnius, saulės šviesą atspindinčius vėsiuosius stogus, kurių nereikia laistyti ir kurie kainuoja mažiau nei žalieji stogai tiek įrengimo, tiek priežiūros požiūriu. Siekiant keisti miestų stogų įvaizdį, neteisinga kalbėti tik apie žaliuosius stogus kaip apie vienintelę ir pačią geriausią išeitį. Labai svarbu įvertinti, kad jei klestinčios bendrovės biuras gali įsirengti žaliąjį stogą, tai paprasto seno daugiabučio gyventojai nei galimybių, nei noro dažnai neturi. Tačiau būtent daugiabučių rajonų gyventojai dažniau patiria neigiamą karščio poveikį sveikatai ne tik todėl, kad turi mažiau galimybių individualiai kovoti su aukšta temperatūra.
„Žmonių šiluminį komfortą lemia daug veiksnių, tarp jų – laikas, praleidžiamas lauke, socialinė ir ekonominė elgsena, naudojimasis vėsinimo ištekliais. Planuotojai turėtų atsižvelgti į šiuos veiksnius kurdami strategiją, kaip sumažinti karštį konkrečiose miesto vietose“, – teigia Notr Damo (JAV) universiteto docentas Ashishas Sharma.
Žaliųjų stogų aplinkosauginiai aspektai ir jų poveikis miesto klimatui
Visi, kurie bent savaitę praleido miesto centre per vasaros karščius, žino, koks miestuose būna oras. Betonas, asfaltas, skarda ar bitumine danga dengti stogai vasarą labai įkaista. Miestų orą vėsina tik medžiai, žaliosios zonos, didesnio ploto vandens telkiniai. Bet jei ant stogų ir sienų auga žaluma, karštomis dienomis ji kartu su miesto parkais, sodais, medžiais, tvenkiniais mažina oro temperatūrą ir net išlaiko ją priimtiną.
Stogų statistika. Niujorke atlikti tyrimai parodė, kad karštą vasaros popietę standartinio stogo paviršiaus temperatūra gali būti iki 40 °C aukštesnė nei žaliojo stogo. Vidutiniškai standartinio stogo paviršiaus temperatūra dieną buvo 19 °C aukštesnė, o tokio pastato viduje vidutiniškai 2 °C aukštesnė nei pastatų, turinčių žaliuosius stogus.
Tačiau tyrimai rodo, kad apčiuopiamą poveikį miesto kaip šilumos salos mažinimui turi tik arti vienas kito sutelkti dideli žalieji plotai. Dideliame plote išsibarsčiusios pavienės žaliosios instaliacijos gali neturėti jokio esminio poveikio miesto oro temperatūrai. Todėl žalieji stogai turi būti ne pavienės verslo subjektų iniciatyvos, o savivaldybių strategija.
Įveiksminimas. Geru pavyzdžiu galėtų būti Berlynas, kurio Potsdamo aikštėje vienas šalia kito pastatytų pastatų bendras žaliųjų stogų plotas siekia 40 000 m2. Tokio didelio ploto žalieji stogai, kartu su 3500 m2 ploto vandens kaupimo rezervuaru ir 13 000 m2 ploto dirbtiniu ežeru, yra lietaus vandens surinkimo, valymo ir kraštovaizdžio sistemos dalis. Reikėtų pažymėti, kad, siekiant sumažinti neigiamą urbanizacijos poveikį, Vokietijoje žaliųjų stogų technologijos taikomos plačiai ir plėtojamos bendradarbiaujant verslui, mokslui ir savivaldybių institucijoms.
Žaliasis stogas – ne tik fotosintezė
Gamina deguonį
Žalieji stogai mažina miesto ore esančių teršalų (tiek dujų, tiek kietųjų dalelių) kiekį. Tiesioginis poveikis – žaliųjų stogų augmenija fotosintezės metu gamina deguonį ir absorbuoja CO2.
Energijos taupymas
Netiesioginis poveikis – žalieji stogai gerina pastatų energinį naudingumą, prisideda prie energijos taupymo. Energiją taupo mažesnis žaliojo stogo šilumos laidumas: mažesni šilumos nuostoliai žiemą, mažesnis patalpų oro vėsinimo poreikis vasarą. Madride atliktas daugiaaukščių pastatų tyrimas parodė, kad šildymo sezonu sutaupoma 0,5, o vasaros sezonu – 6 proc. energijos. Bet reikia įvertinti, kad Madride žiemos nėra šaltos, tad šaltesnio klimato zonose žiemos laikotarpiu sutaupoma daugiau.
Garso izoliacija
Žaliasis stogas užtikrina geresnę garso izoliaciją. Kuo storesnis substratas ir augmenija, tuo geresnė garso izoliacija. Pavyzdžiui, Vokietijoje, Frankfurto oro uoste, įrengus žaliąjį stogą su 10 cm storio substrato sluoksniu, buvo užfiksuotas 5 dB triukšmo sumažėjimas.
Daugiau apie žaliųjų stogų privalumus skaitykitė čia
Valo orą
Žalieji stogai taip pat valo orą nuo dulkių, suodžių, dūmų, kurių dalelės nusėda ant augalų paviršiaus ir lyjant nuplaunamos. „English Nature“ duomenimis, 1 m2 žaliojo stogo per metus iš oro gali pašalinti 0,2 kg kietųjų dalelių – jos iš pradžių nusėda ant augalų, o po lietaus nuplaunamos į žemę (kitais duomenimis, šis rodiklis gali siekti 0,5 kg). Į tai verta atsižvelgti tuose miestuose, kuriuose susidaro smogas, kur grėsmingai viršijamos oro taršos normos.
Užtvindymo prevencija
Žalieji stogai yra viena iš priemonių, padedančių užkirsti kelią miesto gatvių užtvindymui liūčių metu – sugeria nuo 50 iki 80 proc. ant stogo per metus patenkančio lietaus vandens, tad gerokai mažiau jo patenka į lietaus į kanalizacijos sistemą. Projektuojami ir įrengiami itin efektyviai vandenį sulaikantys specialūs stogai. Į tai verta atsižvelgti planuojant kovos su gatvių užtvindymu priemones.
Biologinės įvairovės gerinimas
Viena iš svarbių žaliųjų stogų ekologinių funkcijų – biologinės įvairovės didinimas. Augmenija apsodinti stogai ir sienos gali tapti paukščių buveinėmis ir prieglobsčiu, juose susiformuoja palankios sąlygos bitėms, drugeliams ir įvairiausiems kitiems vabzdžiams gyventi ir veistis. Labai sėkmingai galima derinti stogų apželdinimą ir saulės energiją naudojančius įrenginius, ypač ant plokščiųjų stogų. Išmintingai derinant padidėja saulės elektrinės efektyvumas.
Papildoma gyvenamoji ir laisvalaikio erdvė
Be daugybės ekologinių pranašumų, terasos ir naudingieji stogai suteikia papildomą gyvenamąją ar laisvalaikio erdvę. Žalieji stogai, terasos ar apželdintos sienos gali gerokai pagerinti pastatų estetiką. Gerai žinomas teigiamas augmenijos poveikis žmonių sveikatai ir nuotaikai.
Roterdame ar Niujorke, kur ant stogų ir terasų kuriami maži miesto ūkiai, gyventojai savo iniciatyva ant stogų augina vaisius, daržoves ir net įrengia bitynus.
Žaliųjų stogų statyba – sąmoninga politika
2019 m. kovą Prancūzijos parlamentas priėmė įstatymą, pagal kurį kiekvienas naujas komercinės paskirties pastatas (prekybos ir paslaugų centras, biurų pastatas, viešbutis ir kt.) privalo ant stogo turėti želdinius arba saulės elektrinę. Panašias žaliųjų stogų plėtros priemones jau įgyvendina Vokietijos miestai, Londonas, Bazelis, Čikaga ir Portlandas ir kiti.
Sektina pasaulio praktika
Geras žaliųjų stogų plėtros pavyzdys yra Danijos sostinė Kopenhaga. Šiame mieste įgyvendinamas Prisitaikymo prie klimato kaitos planas, numatantis daug žaliųjų iniciatyvų ir projektų, skirtų neigiamam klimato kaitos poveikiui neutralizuoti. Dar 2010 m. nuspręsta, kad visi naujai statomi ir modernizuojami, plokščiuosius stogus turintys Kopenhagos pastatai turi būti apželdinti – planuose numatyta sukurti apie 200 000 m2 žaliųjų stogų.
Vokietijos uostas Hamburgas ir Nyderlandų Roterdamas taip pat vykdo ilgalaikę ir plačią žaliųjų stogų plėtros programą, pagrįstą iš anksto parengta strategija.
Kaimyninėje Lenkijoje žaliųjų stogų plėtros lyderiu yra Vroclavas, kuriame nuo 2015 m. remiamas žaliųjų stogų ir sienų įrengimas, o įsirengusieji tokius stogus atleidžiami nuo nekilnojamojo turto mokesčio.
Bene patį didžiausią žaliąjį stogą Lietuvoje turi Kauno Žalgirio arenos baseinas.
Vėsieji stogai – balti stogai
Balta spalva dažyti stogai yra kur kas efektyvesni kovojant su klimato kaita, siekiant taupyti energiją. JAV geofizikų sąjunga leidinyje „Geophysical Research Letters“ paskelbė tyrimų rezultatus, rodančius, kad, norint dideliuose miestuose sumažinti vidutinę temperatūrą, pakanka tik nudažyti pastatų stogus baltai. Ši spalva atspindi saulės šviesą, toks stogas mažiau įkaista. Tyrimų autoriai teigia, kad, dažant stogus baltai, galima 33 proc. sumažinti didmiesčiuose susidarančių šilumos salų plotą.
Ekspertų nuomone, saulėtomis dienomis baltas stogas ne tik mažiau šildo aplinką – pastatų viduje oro temperatūra taip pat būna mažesnė, todėl mažiau energijos reikia patalpoms vėsinti.
Atsparumas oro sąlygoms ir neigiamam išorės poveikiui
Balta stogo danga pasižymi dideliu atsparumu įvairioms oro sąlygoms, tokioms kaip stiprus vėjas, lietus ar sniegas. Jų gamybai naudojamos medžiagos išlaiko spalvą, yra atsparios ugniai. Todėl balti stogai daugelį metų išlaiko savo estetinę išvaizdą ir nereikalauja dažno remonto ar priežiūros.
Be to, plokščiųjų stogų baltos dangos paprastai gaminamos iš medžiagų, pasižyminčių dideliu mechaniniu atsparumu, todėl yra atsparios, pavyzdžiui, krušai ar stipraus vėjo gūsiams. Balti stogai yra patvaresni, palyginti su tos pačios medžiagos tamsesnėmis stogo dangomis.
Mėlynieji stogai saugo vandenį
Smarkios liūtys ir audros vis dažniau skandina miestus. Todėl šiais laikais labai svarbu efektyviai valdyti vandenį. Tam labai geria tinka vadinamasis mėlynasis stogas, nes jame laikinai kaupiamas lietaus vanduo ir (arba) sumažinamas lietaus vandens nuotėkio debitas. Tokiu būdu į gatves ar lietaus kanalizacijos sistemą patenka mažiau vandens, o tai reiškia, kad tik dėl stogų miestų gatvių užtvindymų mastas gali būti mažesnis. Be to, ant stogo surinktą vandenį galima pakartotinai panaudoti namų ūkyje.
Be patrauklios estetinės išvaizdos, mėlynieji stogai sumažina pastato temperatūrą, o tai prisideda prie bendros geresnės gyvenimo kokybės, mažiau energijos reikia vėsinimui.
Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“ | 2023 RUDUO
