Statybos techniniai reglamentai (STR) Lietuvoje reguliuoja daugelį su statyba susijusių sričių, tačiau jų turinys neretai atsilieka nuo praktikos, technologinių naujovių ir Europos Sąjungos teisės reikalavimų.
Lietuvoje veikianti STR sistema iš esmės perėmė sovietinį reguliavimo modelį ir yra grindžiama griežtos kontrolės procesu, šiai sistemai trūksta lankstumo bei greito prisitaikymo prie technologinių naujovių.
Toliau pateikiami probleminiai klausimai, kuriuos dažnai įvardija statybos sektoriaus atstovai, teisininkai ir priežiūros institucijos. Tai sritys, kur STR reguliavimas yra pasenęs, neaiškus arba trukdo efektyviam procesų valdymui.
1. Skaitmenizacijos nebuvimas arba nepakankamumas
GaliojantysSTR vis dar mini popierinius dokumentus, fizinius parašus, popierinius statybos darbų žurnalus. Sekant pažangią daugelio Europos valstybių praktiką, STR turėtų įtvirtinti privalomą skaitmeninę projektų dokumentaciją, elektroninius statybos darbų žurnalus, integruoti į statybos procesą statinio informacinio modeliavimo (angl. Building Information Modelling, BIM) naudojimą.
Šiuo metu privalomai statinio informacinio modeliavimo metodai taikomi LR aplinkos ministro nustatyta tvarka viešojo pirkimo procedūrose, kai statinio statybos skaičiuojamoji kaina viršija 3 mln. Eur, o inžinerinio statinio 5 mln. Eur. Nuo 2026 m. sausio 1 d. šie slenksčiai mažėja, atitinkamai iki 1,5 ir 3 mln. Eur.
Privačiai finansuojamuose projektuose tokio reguliavimo nėra, ir tai lemia, kad dažnai statybos procesai vyksta lėtai, archajiškai ir nelanksčiai.
2. Techniniai reikalavimai medžiagoms
Kita opi problema susijusi su reikalavimais statybos medžiagoms. STR vis dar remiasi sovietiniais techniniais parametrais, kai kur netgi nurodomi konkretūs gaminiai.
Kaip vieną pavyzdžių galima paminėti tai, kad reikalavimai betono tankiui vienodai nurodomi tiek horizontaliems, tiek vertikaliems paviršiams, kai betonas naudojamas kaip vienas dekoro elementų. Toks perteklinis reikalavimas dėl betono tankio lemia, kad architektūrinės idėjos autoriaus sumanymo realizavimas būna arba neįgyvendinamas, arba iš esmės skiriasi nuo pradinės vizualizacijos.
Tokia situacija riboja inovatyvių sprendimų taikymą, ypač medinių, modulių, 3D spausdintų konstrukcijų srityse. Dėl to kyla būtinumas peržiūrėti STR turinį pagal šiuolaikinius Europos standartus, tam tikrais atvejais, kai tai nesusiję su esminių statinio reikalavimų užtikrinimu, nenurodyti tikslių techninių parametrų, bet labiau orientuotis į siekiamą rezultatą nei į procesą.
3. Pasenęs techninės priežiūros reglamentavimas
Dažnai praktikoje susiduriama su dilema, jog STR per daug detaliai reglamentuoja techninės priežiūros vadovų veiksmus, tačiau neužtikrina realaus jų atsakomybės mechanizmo. Šiuo metu STR įtvirtinti reikalavimai techninei priežiūrai primena sovietinę kontrolės sistemą, joje trūksta lankstumo, dažnai kyla probleminių situacijų, kai statybos metu veikė daugiau nei vienas techninis prižiūrėtojas ir reikia nustatyti jų atsakomybės ribas.
Dėl to yra poreikis teisės aktuose aiškiau apibrėžti techninių prižiūrėtojų atsakomybę, atsisakyti vien šabloninių pareigų įtvirtinimo, integruoti skaitmeninės priežiūros galimybę.
4. Aplinkosaugos arba žiedinės ekonomikos principų nebuvimas
DabartiniaiSTR beveik neapima CO₂ pėdsako, tvarių medžiagų, atliekų tvarkymo problematikos. Reaguojant į šiuometinį ES mastu įgyvendinamą Žaliąjį kursą, yra poreikis reglamentuoti statybinių medžiagų poveikio vertinimą, gyvavimo ciklo analizę (angl. life-cycle assessment), antrinių žaliavų naudojimą.
Aplinkos ministerija jau daug metų rengia įvairias Statybos kodekso koncepcijas bei peržiūri statybų techninį normavimą. Viešai skalbiama, jog statybų normavimo peržiūros tikslas yra atsisakyti perteklinio poįstatyminio reglamentavimo, paliekant tik pagrindinius normavimo aspektus, iškeliant nenorminį reglamentavimą į rekomendacijas projektuotojams, taip pat atsisakyti dviprasmiškų, perteklinių, besidubliuojančių kituose teisės aktuose ar kartais net vienų kitoms prieštaraujančių ar pasenusių normų ir padaryti teisės aktus aiškesnius.
Vienas iš aktualių pavyzdžių: naujų STR 2.02.12:2025 „Pastatai“ ir STR 2.03.04:2025 „Statybos sklypų pastatams tvarkymo reikalavimai“ projektų parengimas, kur sujungiami visų pastatų (gyvenamųjų, negyvenamųjų, gamybos, pramonės, sandėliavimo ir kt.) esminiai norminiai reglamentai, keliami pastatų paskirties funkciniam suplanavimui, pastatų išdėstymui sklype, trečiųjų šalių apsaugai ir aplinkosaugos bei statybų saugai. Šiose projektuose yra sujungti šiuo metu galiojantys 7 statybos techniniai reglamentai, kurių, patvirtinus projektus, nebeliks.
Tikimės, kad šis procesas tęsis ir aptartas pasenęs reguliavimas bus iš esmės pakeistas.
- Dažniausiai naudojami STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, kuris laikotarpiu nuo 2017 iki 2025 metų pakeistas 19 kartų, ir STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, kuris laikotarpiu nuo 2017 iki 2025 metų pakeistas 13 kartų.
- Seniausiai galiojantys yra STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ ir STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“, kurie priimti dar 1999 metais (t. y. galioja jau 26 metus), nuo to laiko pakeisti tik po vieną kartą.
