Apie 150 šalies statybos įmonių vienijanti Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) skelbia organizacijos viduje atliktos apklausos rezultatus. Paaiškėjo, jog net 74 proc. bendrovių susiduria su trikdžiais tiekimo grandinėje. Tiekimas stringa daugiausia iš Italijos, Ispanijos, Lenkijos, Kinijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos.
Lietuvos statybos įmones atstovaujantys respondetai taip pat pasisakė, kiek laiko trunka medžiagų vėlavimas. 36 proc. apklaustųjų teigė, jog tenka luktelėti nuo dviejų iki keturių savaičių, 34 proc. – kad iki dviejų savaičių, 17 proc. – 4-6 savaites, 13 proc. – daugiau nei 6 savaites.
Apklaustieji pripažino, jog trikdžiai tiekimo grandinėje turi žymios įtakos statybos procesams ir darbų organizavimui. Anot LSA atstovų, vėluoja projektų įgyvendinimas, nusikelia darbų atlikimo terminai. Tuo pačiu ir gaunamas apmokėjimas už darbą.
„Negalima užbaigti ir pradėti naujų darbų, reikia koreguoti darbų eiliškumą, lėtėja darbų tempas, dalį darbuotojų tenka siųsti į prastovas. Atsiranda poreikis detaliau planuoti smulkius medžiagų poreikius, tokius kaip smulkios statybinės ir apdailos medžiagos kurios užsakomos ir tiekiamos nedideliais kiekiais ir ne iš gamintojų, o iš pardavėjų tarpinių sandėlių ir parduotuvių. Jų užsakymo ir tiekimo terminas pailgėjo nuo kelių valandų iki 1-3 dienų, nes jų išdavimas atvykus pas pardavėją dėl saugos rekomendacijų taikymo ir atsiradusių eilių trunke ne keliolika minučiu o iki 1-2 valandų. Užsakant su pristatymu, jis įvykdomas per 1-2 k.d. ilgesnį terminą dėl padidėjusio siuntų pervežimo poreikio.
Laikinai sustabdyta arba pailgėjusi užsakymų eilė ar gamybos pajėgumai pagrindinėse įprastose Ispanijos ir Italijos liftų,durų, interjero apdailos, santechnikos, elektrotechnikos prietaisų, gamyklose, dėl ko tenka nukelti anksčiau suplanuotus gaminių pristatymo ir montavimo darbus ar ieškoti naujų gamintojų kitose šalyse, kurių gamyba lengviau prognozuojama“, – teigiama LSA pranešime.
Statybos bendrovės dėl tiekimo strigimų patiria ir papildomus nuostolius: didesnės išlaidos kranų, pastolių, aptvėrimų, buitinių namelių ir kitos įrangos nuomos, reikia perdaryti darbų organizavimo projektus, didesni transportavimo ir logistikos kaštai.
Laiku „amortizavę“ galimus trikdžius tikisi išlaikyti stabilumą
Vienos stambiausių Lietuvos statybos bendrovių UAB „Naresta“ generalinis direktorius Arūnas Šlenys sako, jog dėl savalaikių sprendimų galutiniams terminams trikdžiai neturės įtakos arba ji bus minimali.
„Šiuo metu mūsų įmonė dėl bendrastatybinių medžiagų tiekimo trikdžių nejaučia, tačiau kai kuriuose objektuose, kur planuojama vidaus ar išorės apdaila. Pavyzdžiui, kalbant apie granito gaminius, turime iš anksto numatyti, kad tokių gaminių tiekimas iš Italijos ir Ispanijos gali vėluoti iki 6 sav., o iš Kinijos tokių gaminių tiekimas vietoj buvusių 8-10 sav. prailgėja iki 18 savaičių, t.y. apie 2 mėnesius. Toks pat apie dviejų mėnesių vėlavimas numatomas ir iš Europos pakeliamų grindų gamintojų.
[su_quote cite=”A. Šlenys”]Galėčiau drąsiai pasakyti, kad galutiniams terminams šie trikdžiai neturės jokios reikšmės, o jei turės, tai tik minimalią.[/su_quote]
Iš inžinerinių dalių subrangovų gauname informaciją, kad yra tam tikrų tiekimo sutrikimų dėl elektrotechnikos, ŠVOK įrangos ir komponentų tiekimo iš Italijos, Prancūzijos, Belgijos ir kitų labiausiai COVI-19 pandemijos paveiktų Vakarų Europos šalių, bet tie tiekimo grandinės vėlavimai nėra ilgesni nei 2-3 savaitės.
Minėti trikdžiai, be abejonės turi įtakos statybos proceso organizavimui, nes terminų laikymasis yra esminis dalykas šiuolaikinėje statyboje, tačiau laiku įvertinus ir „amortizavus“ galimus trikdžius mūsų vykdomiems projektams galėčiau drąsiai pasakyti, kad galutiniams terminams šie trikdžiai neturės jokios reikšmės, o jei turės, tai tik minimalią, kas neturėtų nuvilti mūsų užsakovų, nes visi dabar suprantame, kad gyvename jau kitokiame pasaulyje nei prieš du mėnesius“, – kalbėjo A. Šlenys.
Jei tęsis medžiagų vėlavimas – statybos gali būti paralyžiuotos
LSA prezidento Daliaus Gedvilo teigimu, jau dabar matoma, kad po truputį stoja arba lėtėja statybos įmonių veikla, tačiau statybininkai stengiasi neprarasti optimizmo.
„Nuo karantino paskelbimo pradžios girdime skundus dėl vėluojančio statybinių medžiagų ir įrengimų tiekimo iš Lenkijos, Italijos ar Ukrainos. Pavyzdžiui, Lietuvoje mes plieno neturime, jis įsivežamas iš Lenkijos ir Ukrainos, o Italija apskritai yra viena pagrindinių apdailos medžiagų tiekėjų. Šalies statybininkai turi tik vietinių žaliavų, bet visas kitas medžiagas ir komponentus turi įsivežti“, – sako D. Gedvilas.
Jis pažymi, kad jau yra atvejų, kai rangovai sumokėjo avansus už medžiagas užsienio partneriams iš Italijos ar Kinijos ir gavo pranešimus, kad užsakytų medžiagų negaus, nes gamyklos darbas sustabdytas. Pasak jo, jeigu medžiagų ir įrengimų pristatymas į Lietuvą užtruks ilgiau negu 2 mėn., tuomet – statybos gali būti paralyžiuotos.
D. Gedvilo teigimu, į statybos sektorių krizė ateina su uždelstu veikimu. „Statybininkai apmokėjimą už darbą gauna mėnesio pabaigoje arba dar vėliau. Tik negavus šio mokėjimo, statybos verslas ir darbuotojai pajunta tikrą krizės poveikį“, – aiškina D. Gedvilas.
Jis pažymi, jog lemiamu veiksniu taps įmonių tarpusavio atsiskaitymai už prekes ar paslaugas. „Su nerimu laukiame gegužės mėnesį neišvengiamai atriedančios tarpusavio atsiskaitymo krizės. Jau dabar matome signalus – nuo karantino paskelbimo pradžios medžiagų tiekėjai pradėjo keisti sąlygas ir prekes sutinka tiekti tik su išankstiniu apmokėjimu“, – sako D. Gedvilas.
„Norėdama prognozuoti pandemijos pasėkmes ir ateities perspektyvas, LSA atliko statybos sektoriaus įmonių apklausą. Ką ji parodė? Ogi tai, kad statybos darbų apimtys šiemet sumažės net 30%. Tai reiškia, kad šalies statybininkai prognozuoja didžiulį nuosmukį statybos pramonėje, kuri sukuria apie 10% Lietuvos BVP. Šiam niūriam scenarijui yra rimti simptomai: NT vystytojai pradėjo stabdyti naujų projektų statybas. Pavieniai privatūs statytojai, net ir susimokėję avansus rangovams, taip pat prašo stabdyti visus laukiančius darbus. Neatsilieka ir užsienio šalių užsakovai, kurie sustabdė derybas dėl ankščiau planuotų statybos projektų. Ką tai gali lemti? Statistika rodo, kad statybų sektoriuje dirba 115 tūkst. asmenų. Tai reiškia, kad jeigu 10% šio sektoriaus darbuotojų būtų atleisti, tuomet net 12 tūkst. asmenų taptų nedarbo išmokų prašytojais ir papildoma našta valstybei“, – sako D. Gedvilas.
[su_quote cite=”D. Gedvilas”]Viena iš pagrindinių tokio plano krypčių – valstybei maksimaliai didinti viešųjų pirkimų apimtis, trumpinti pirkimų procedūras ir žaibiškai įgyvendinti jau suplanuotus struktūrinės paramos projektus.[/su_quote]
„Lietuva turėtų spartinti vidaus ekonomikos skatinimo priemonių plano rengimą. Kitu atveju – pesimistinės rinkos dalyvių prognozės gali išsipildyti. Viena iš pagrindinių tokio plano krypčių – valstybei maksimaliai didinti viešųjų pirkimų apimtis, trumpinti pirkimų procedūras ir žaibiškai įgyvendinti jau suplanuotus struktūrinės paramos projektus. Eidami šiuo keliu, mes palaikytume nemažą dalį šalies verslų ir taip stabilizuotume ekonomiką, išsaugotume ir kurtume naujas darbo vietas, skatintume vidaus vartojimą, kurtume pridėtinę vertę ir pagerintume visos Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybę bei pajamų lygį“, – siūlo D. Gedvilas.
Primename, kad LSA kreipėsi į Vyriausybę su siūlymu spartinti ekonomikos skatinimo priemonių plano rengimą ir įgyvendinti valstybinius statybos darbų bei infrastruktūros projektus.
Europos valstybės jau yra išbandžiusios abu scenarijus ir reikia pastebėti, kad vienas iš sėkmingų pavyzdžių yra Lenkija. Per paskutinę krizę šios šalies išmintingų vadovų ir ekonomistų paruošta programa aprūpino darbu didelę šalies gyventojų dalį ir per investicijas į statybų ir infrastruktūros projektus, sugebėjo įveiklinti nemažą dalį verslo bendruomenės ir taip išlaikyti šalies finansų stabilumą.
Statybos sektoriuje valstybė yra vienas pagrindinių užsakovų, kurio užsakymų spektras yra labai platus ir turintis ilgalaikę išliekamąją vertę. Statybos projektų įgyvendinimas visada yra glaudžiai susijęs su kitais verslais. Todėl valstybės užsakymų lėšos ekonominių ryšių grandinėje patektų ir į kitus verslo sektorius, tokius kaip gamyba ir paslaugos. Kai Lietuvos gamintojams dėl įvesto karantino eksporto rinkos uždarė duris, tai statybos paslaugų viešųjų pirkimų apimties didinimas yra vienas iš geriausių būdų, galinčių kompensuoti dingusią paklausą.
