Parengtas Statybos įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo numatyta atestuoti visų pagrindinių statybos sričių įmonių vadovus dirbti neypatinguosiuose statiniuose, sulaukė diskusijų bangos. Ar to reikia? Kokią naudą duos kokybės reikalavimų statybose griežtinimas? Ką apie tai mano specialistai?
Algirdas ŽEBRAUSKAS
Architektas, aplinkos ministro patarėjas
Manau, toks įstatymas reikalingas pirmiausia dėl dviejų priežasčių. Pastaruoju metu elgiamės pernelyg liberaliai bandydami viską supaprastinti, taigi dabar situacija tokia, kad statybose 95 proc. visų statinių yra įforminami kaip neypatingieji. Ir tik 5 proc. pastatų yra ypatingieji. Toks tvarkos liberalizavimas šiuo atveju daro įtaką statybos ir projektavimo procesui. Klausimas, ar renkamės teisingiausią kelią keldami minimalius reikalavimus neypatingiesiems statiniams ir statydami 90 proc. pastatų, kurie formuoja valstybės įvaizdį. Tai vienas aspektų, kodėl galvojama, kad atestavimą reikėtų įteisinti.
Kitas dalykas – ir statybininkai, ir architektai yra to paties statybos proceso dalyviai, tad jiems turėtų būti taikoma vienoda atestavimo tvarka. Ir vieniems, ir kitiems labai svarbu įgyti patirties, turėti praktinių įgūdžių. Ir statybininkai, ir architektai turėtų būti traktuojami vienodai šiame procese – vos mokslus baigęs žmogus neturėtų iš karto imtis projektavimo. Gerbiant universitetų lygį ir studentų parengimą, reikia pripažinti, kad neturėdami praktikos žmonės ne tik daro klaidų, bet ir yra nepasirengę dalyvauti šiame procese kartu su tais, kurie turi praktikos. O praktinius įgūdžius galima įvertinti tik per patikrinimą, atestavimą.
Pats procesas nėra sudėtingas: žmogus įgyja patirties, pristato komisijai įvertinimą ir gauna tos patirties įvertinimo atestatą. Šis gali būti dviejų lygių. Paprasčiau gauti atestatą dirbti neypatinguosiuose statiniuose – čia meistro ir pameistrio procesas – jau seniai naudojamas ir patikrintas metodas, leidžiantis į statybos ir projektavimo procesą pakliūti neatsitiktinai. Vienoda tvarka ir vienodi reikalavimai proceso dalyviams – dabartinis Aplinkos ministerijos tikslas.
Atestavimas duos naudos, jeigu imsimės priemonių pasiekti, kad 95 proc. statybos darbų būtų atliekami kokybiškai. Tikslas, į kurį reikėtų orientuotis ir kurį deklaruoja aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas – dera dėmesį sutelkti ne į kiekybę, skubėjimą, bet į kokybę. Pavyzdžiui, Estijoje tūkstančiui gyventojų tenka 0,4 architekto, o Lietuvoje – 1,6. Estijoje per metus paruošiami 8 architektai, o pas mus apie 160. Klausimas – ką mes darome? Ar estų kiekybės klausimą atspindi kokybė? Manau, kad taip. Tad reikia orientuotis į kokybę, praktiką, pasirengimą.
Kęstutis KURKLYS
Lietuvos statybos inžinierių sąjungos prezidentas
Įstatyme įrašyta, kad turėtų būti atestuojami ir neypatingųjų statinių vadovai. Mano nuomone, tai nebūtina, nes prieš 6–7 metus jau buvo pasikeitusi tvarka. Mes, kaip inžinierių sąjunga, atestuodavome vadovus, vis dėlto buvo skirtumas: baigus universitetą ir dvejus metus pasisėmus patirties būdavo suteikiama galimybė gauti atestatą dirbti neypatinguosiuose statiniuose, o po trejų metų – ypatinguosiuose. Dažniausiai visi pageidaudavo iš karto siekti atestato po trejų metų. Žinoma, situacija buvo kitokia, nes buvo mažiau neypatingųjų statinių.
