Pavyzdžiui, statybos atliekos – betonas, plytos – jokiu būdu negali būti maišomos su kitomis atliekomis, tokiomis kaip medis, statybinė vata, popierius, ar juo labiau pavojingosiomis atliekomis. Statybos, projektų vadovai kontroliuoja ir mūsų objektuose dirbančių subrangovų darbą, reikalauja, kad jie laikytųsi „Mitnijos“ aplinkosaugos politikos reikalavimų. Galiu pasidžiaugti, kad iki šiol neteko susidurti su atliekų pridavimo jas perdirbančioms bendrovėms problemomis.
Bendra atliekų rūšiavimo šalies statybų sektoriuje situacija, deja, dar nėra pavyzdinė ir džiuginama. Vis dar pasitaiko nemažai atvejų, kai į atliekų rūšiavimą žiūrima pro pirštus, nes siekiama išvengti papildomų sąnaudų ir taupyti švarios aplinkos sąskaita. Manau, dėl tokios situacijos kaltos pačios įmonės, nes tam neskiria pakankamai dėmesio – aplinkosaugos politika, tikslai dar ne visose bendrovėse tapo prioritetiniai, darbuotojai ne visur yra apmokomi.
Kita priežastis – šalyje galiojantys aplinkosaugos įstatymai neskatina rūšiuoti atliekas. Jie aiškiai reglamentuoja atsakomybę už aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus, tačiau reikėtų pagalvoti ir apie konkrečias efektyvias skatinimo priemones.
Jonas PINSKUS
Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas
Vilniaus miesto savivaldybė neturi jokių galimybių skubiai išspręsti statybos atliekų problemą. Rasti tinkamą aikštelę, ją paruošti, įteisinti, sutvarkyti visus dokumentus laikantis Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (VRAAD) reikalavimų užtruktų pusantrų ar dvejus metus.
Kol kas Vilniaus regiono plėtros taryboje savivaldybė kels klausimą, kur rasti sklypą statybos ir griovimo atliekų aikštelei, tinkamiausią visam regionui, kaip ateityje užtikrinti tinkamą statybos atliekų tvarkymą. Iš VRAAD reikalausime griežtos kontrolės, kad nepasikartotų situacija, kai nerūšiuotų atliekų perviršis pasiekė 130 tūkst. tonų ir tik tuomet „Bionovus“ eksploatuojama aikštelė staiga buvo uždaryta.
Jei statybos atliekų perviršis siektų 5 tūkst. tonų, problemą būtų galima išspręsti per savaitę. Įmonė ir toliau galėtų vykdyti veiklą, tik galbūt laikydamasi griežtesnių VRAAD reikalavimų. Beje, 130 tūkst. tonų nerūšiuotų atliekų kiekį per porą mėnesių pavyko sumažinti iki 28 tūkst. tonų.
Pagrindinę statybos atliekų tvarkymo kontrolę vykdo VRAAD. Staiga paaiškėja, kad aikštelėje sukaupta 130 tūkst. tonų nerūšiuotų atliekų daugiau, negu leidžiama – visas vienų metų statybos atliekų kiekis. Kuo dėl šios situacijos kalta savivaldybė? Ji daro, ką gali, bet per trumpą laiką sunku ką nors pakeisti. 2016 metais baigia galioti sutartis su „Bionovus“, tuomet jau turėsime ir naują statybos atliekų aikštelę.
Reikalavimas rūšiuoti atliekas Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėse – ne naujiena, tik tų taisyklių niekas per daug nesilaikė vien dėl to, kad „Bionovus“ ir rūšiuotas, ir nerūšiuotas atliekas priimdavo mažais tarifais. Kai vartų mokestis Kazokiškių sąvartyne pakilo iki 107 litų už toną komunalinių atliekų, įmonėje „Bionovus“ jis taip ir liko 34 litai. Taigi net išrūšiuotas atliekas, kurių nepriima „Bionovus“, vežti į Kazokiškes už 107 litus kai kam atrodė finansiškai nenaudinga.Vienu metu taryba nerūšiuotų statybos atliekų surinkimo mokestį pakėlė iki 85 litų, vėliau – iki 150 litų, taigi rūšiuoti atliekas ir vežti jas į Kazokiškes ekonomiškai naudinga.
