• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

Statybos atliekos: rūšiuosime ar teršime?

2014 lapkričio 3 d.

Žinią, kad vienintelė Vilniaus regiono statybos atliekų aikštelė, kurią eksploatuoja įmonė „Bionovus“, perpildyta, sekė dar viena – rugsėjo 15-ąją įsigaliojo patikslintos Statybinių atliekų taisyklės, įpareigojančios atliekas rūšiuoti statybvietėse. Kaip į pasikeitimus reaguoja statybų rinkos atstovai? Piešiamas tamsiausias scenarijus – statybos atliekos nuklos pakeles ir pamiškes. Šia tema rubrikoje „Forumas“ pasikalbėjome bene su visomis klausimo sprendimu suinteresuotomis pusėmis.

Dalius GEDVILAS

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas

Statybos atliekų rūšiavimas – šių dienų aktualija, tačiau rasti informacijos, kur Vilniaus regione galima vežti rūšiuotas ar nerūšiuotas statybos atliekas ir kokie jų supirkimo įkainiai – gana sudėtinga. Lietuvos statybininkų asociacija šios informacijos kreipėsi į Vilniaus savivaldybę, kad galėtų ją paskelbti statybininkų bendruomenei. Juk nėra taip paprasta susivokti, kur dėti statybos atliekas ir kaip jas rūšiuoti.

Statybos procesas griežtai reglamentuotas: STR numatyta, kad generalinis rangovas prieš pradėdamas statybos darbus visuomet privalo parengti jų organizavimo projektą ir numatyti atliekų saugojimo bei rūšiavimo zoną. Anksčiau, kai atliekų rūšiuoti nereikėjo, jos iš karto būdavo vežamos į sąvartyną.

Įsigaliojus naujam teisės aktui statybvietėse būtina numatyti daugiau vietos atliekoms laikyti, rūšiuoti ir tai nurodyti darbų organizavimo projekte. Be to, norint rūšiuoti atliekas statybvietėse svarbu apmokyti už tai atsakingus žmones – išaiškinti, kur kokios atliekos turi būti dedamos, ar galimos priemaišos, kiek jų gali būti, kur statybos atliekos turėtų būti sandėliuojamos ir pan. Bėda ta, kad išsamus atliekų rūšiavimo statybvietėje išaiškinimas atsirado tik dabar.

Manau, statybininkai gali rūšiuoti statybos atliekas, tik tam turi pasiruošti. Šiuo metu situacija tokia: vieną dieną jie staiga sužinojo, kad Vilniaus regiono statybos ir griovimo atliekų aikštelė uždaryta, taigi neliko galimybės vežti nerūšiuotas statybos atliekas.

Statybininkai buvo įpratę susimokėti už tai, kad aikštelę eksploatuojanti bendrovė ne tik priimtų atliekas, bet ir jas surūšiuotų. Kai šios paslaugos nebeliko, kilo klausimas, ką daryti su atliekomis. Dalis statybininkų jas kol kas kaupia statybvietėse ir laukia, kada paaiškės, kur jas galima išvežti patogiu atstumu, kokia atliekų išvežimo tvarka, įkainiai, kur veikia aikštelės, turinčios licencijas, ir pan. Manau, kad jie lauks iki pirmųjų šalčių, nes vėliau tų atliekų nebegalės išvežti. Vieną dieną gali atsitikti taip, kad aplinkos apsaugos specialistai turės stovėti pamiškėse ir gaudyti statybininkus, kad šie neterštų aplinkos.

Lietuvoje randasi naujas nelegalus verslas: bendrovės, turėdamos teritoriją užmiestyje, pasiskelbia, kad gali priimti statybos laužą, jį sandėliuoja, o vėliau bando užkasti toje pat teritorijoje. Taip neturėtų būti.

Kiek laiko Vilniuje diegiant naująją elektroninę viešojo transporto bilietų sistemą visuomenei buvo pasakojama apie elektroninius autobusų ir troleibusų bilietus? Apie naujovę buvo šnekama ir aiškinama nuolat. Jei būtų laiku pereita prie statybos atliekų rūšiavimo problemos, šiandien neturėtume jos. Reikėjo dar prieš metus kalbėti, kad reikės rūšiuoti statybos atliekas, kokios bus rūšiavimo taisyklės, kur ir už kiek galėsime tai daryti.

    Komentarai

    Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
    statyba ir architektura
    archicad