Sostinėje situaciją kontroliavo viena Vilniaus savivaldybė, kitos regiono savivaldybės liko nuošalyje ir neieškojo sprendimų – statybos atliekoms tvarkyti buvo įsteigta atskira vieta Vilniuje, į kurią nerūšiuotas statybos atliekas vežė viso regiono šių atliekų turėtojai. Visiems buvo patogu, kol nesusiklostė ši situacija. Dabar kyla įvairių klausimų: kas turi ieškoti išeities iš šios padėties? Kas ko nepadarė?

Kalbant apie atliekų tvarkymo sistemą labai svarbu, kad kiekvienas jos dalyvis ne tik žinotų Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytą pareigą: savivaldybės – organizuoti atliekų surinkimą ir tvarkymą, atliekų turėtojai – rūšiuoti atliekas jų susidarymo vietoje, bet ir ją vykdytų. Jei kuri nors sistemos grandis neatlieka arba blogai atlieka savo pareigą, sistema nebefunkcionuoja – taip ir įvyko Vilniaus regione tvarkant statybos atliekas.

Nida DEGUTIENĖ

Vilnietė

Esu už atliekų rūšiavimą, už bet kokius sprendimus, prisidedančius prie ekologiškos gyvensenos. Valstybė turėtų skatinti ir sudaryti sąlygas, kad visi noriai prisidėtų prie bendro tikslo. Tačiau jei sąlygos rūšiuoti atliekas nekuriamos, sunku tikėtis, kad žmonės užsikraus sau papildomų rūpesčių ir nesipiktins, neieškos būdų, kaip apeiti įstatymus.

Neseniai baigtas rekonstruoti mano butas. Statybos atliekų – tinko, mūro, armatūros – susidarė nemažai – apie 40 tonų. Jų išvežimas buvo didžiausias galvos skausmas per visą remonto laikotarpį. Dėl to kilo begalė trukdžių, neplanuotų išlaidų, nesusipratimų ir apsunkinimų.

Suprantu, kad statant daugiabutį ar verslo centrą statybų aikštelėje atliekas rūšiuoti sunku, vis dėlto įmanoma. Galima paskirti už atliekų rūšiavimą atsakingą žmogų, kuris prižiūrėtų, kas metama į atliekų konteinerius, pasirūpintų, kad statybos atliekos bus išvežamos laiku. Tačiau remontuojant tokį objektą kaip butas ar nuosavas namas, kai daugelis darbų atliekama ribotomis pajėgomis ir biudžetu, sunku įsivaizduoti, kaip tas statybos atliekas rūšiuoti. Daugiabučio kieme problemų kyla pastačius vieną atliekų konteinerį, o jei tokių reikėtų pastatyti penkis? Kaip užtikrinti, kad darbininkai tikrai mestų šiukšles į konteinerį, skirtą tik toms atliekoms? Žmonėms sudėtinga rūšiuoti šiukšles virtuvėje, ką ir kalbėti apie statybos atliekas.

Idėja rūšiuoti gera, visame pasaulyje tai noriai daroma. Tik mūsų šalyje nėra tam tinkamos infrastruktūros. Tad gal būtų pravartu pasidomėti, kaip šiuos klausimus sprendžia kitos valstybės, kaip visa tai veikia praktikoje, o ne vien įstatymo eilutėse?

Reimundas ZAKARAUSKAS

Statybos bendrovės „Mitnija“ kokybės direktorius

Atliekų, tarp jų ir statybos, rūšiavimas didžiąja dalimi priklauso nuo žmonių kultūros ir vertybių. Jeigu žmogui švari ir sveika aplinka nėra vertybė, dažniausiai labai sunku priversti jį ne tik rūšiuoti atliekas, bet ir laikytis kitų aplinkosaugos reikalavimų.

„Mitnijoje“ vykdome griežtą aplinkosaugos politiką ir efektyvią kontrolę, esame sertifikuota įmonė ir dirbame pagal tarptautinį ISO 14001 aplinkosaugos vadybos standartą. Manome, kad rūpinimasis aplinka – kiekvieno pareiga ir vertybė, todėl kompromisų šiuo klausimu negali būti.

Kiekviename mūsų objekte atliekos rūšiuojamos laikantis visų reikalavimų.Esame įrengę reikalingą skaičių konteinerių, atliekos rūšiuojamos pagal pobūdį.