Vilma KAROSIENĖ

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento
direktorė

Rugsėjo 15 dieną įsigaliojo patikslintos Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės. Nors reikalavimas statybvietėse rūšiuoti atliekas galioja nuo 2006 metų, jis detalizuotas. Nurodyta, kad statybvietėse turės būti išrūšiuotos ir atskirai laikomos komunalinės, inertinės, perdirbimui ir pakartotiniam naudojimui tinkamos, pavojingosios bei netinkamos perdirbti atliekos. Taigi jei kam nors dar kildavo klausimų, ką reiškia rūšiuoti, mes paaiškinome išsamiau. Ir nors reikalavimas rūšiuoti statybos atliekas nėra naujas, panašu, kad buvo priimtas kaip naujiena.

Situacija vienintelėje Vilniaus regiono statybos atliekų aikštelėje „Bionovus“ paskatino pagrindines problemas: kodėl toks didelis nerūšiuotų atliekų kiekis, ar tinkamai kontroliuota, kaip statybvietėse rūšiuotos statybos atliekos? Šiuo metu atrodo, kad kontrolės beveik nebuvo, rūšiuoti niekas nereikalavo, užtekdavo sumokėti 30 litų už toną nerūšiuotų atliekų, todėl ir turime tokį rezultatą.

Jei nenorime ko nors daryti, paprastai bandome ieškoti priežasčių, kaip to išvengti. Manau, statybininkai statybos atliekų rūšiuoti nenori dėl įvairiausių priežasčių. Nustatyti teisės aktuose ar pasakyti, kaip tai reikėtų daryti visais atvejais – neįmanoma. Pavyzdžiui, kas turėtų pasakyti, kaip užnešti nusipirktą televizorių siaurais senamiestyje esančio buto laiptais? Juk ne televizoriaus gamintojas. Noriu pasakyti, kad kai kuriose situacijose reikia priimti tam tikrus sprendimus. O jei nori tai padaryti – išeitį tikrai rasi.

Esu girdėjusi nuomonę, kad rūšiuoti atliekas – žeminamas darbas, kurį gali atlikti tik benamiai. Yra žmonių, kurie mano: „Aš atliekų neturiu, tad kodėl turiu už jas mokėti ir dar rūšiuoti?“ O aš manau, kad rūšiavimas turėtų būti norma, nerūšiuoti turėtų tapti nepriimtinu dalyku.

Rūšiuoti statybos atliekas būtina atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Žinote, ko statybininkai manęs klausia? Ogi kaip turėtų elgtis – patys ieškoti išeičių nenori. Jei, pavyzdžiui, nėra galimybės rūšiuoti senamiestyje, galbūt įmanoma vieną dieną į tą patį konteinerį krauti izoliacines medžiagas ir jas išvežti, o kitą dieną – betoną? Galbūt yra ir kitokių variantų? Esu įsitikinusi, kad sprendimas visuomet yra, tiesiog susiduriame su nenoru jo ieškoti ir pasipriešinimu. Suprantu, rūšiuoti mes dar nesame įpratę.

Pavyzdžiui, Skandinavijos įmonėse rūšiuoti statybos atliekas – jokia problema. Tai normalu, netgi gėda to nedaryti. Svarbiausia – rasti galutinį atliekų tvarkytoją. Gal Lietuvos statybininkų asociacija galėtų pagelbėti savo nariams šiuo klausimu ir rasti išrūšiuotų atliekų tvarkytojų?

Manau, kalbant apie atliekų rūšiavimą labai svarbus požiūris. „Bionovus“ situacija – iš dalies dėkinga. Ji parodė kontrolės spragas, koks didelis kiekis atliekų nerūšiuojamas. Atrodo, kad mes visus nepagrįstai verčiame rūšiuoti ir visi kiek įmanydami priešinasi. Esą mes statome, darome kilnų darbą. Bet juk atliekos – statybos proceso dalis.

Kituose regionuose statybos atliekų tvarkymas ir šalinimas sprendžiamas kitaip nei Vilniaus regione – ten tokios atliekos perrūšiuojamos prie regioninių nepavojingųjų atliekų sąvartynų, dalis atiduodama perdirbti, o netinkama perdirbti dalis šalinama sąvartyne.