Blog

Statybininkai pratinasi labiau rūpintis savo saugumu

SA archyvo nuotr.

Statybų sektorius jau senokai neblizga ataskaitose apie darbuotojų žūtis darbo vietoje. Ir šiandien šalmų nedėvintys ar įkaušę statybininkai vis dar nėra retas reiškinys.

Valstybinė darbo inspekcija informavo, kad iki rugpjūčio mėnesio buvo gauti 27 pranešimai apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 80 pranešimų – apie sunkiai sužalotus darbe. Palyginti su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu, žūčių darbe skaičius išliko panašus, sunkių nelaimingų atsitikimų darbe dešimčia sumažėjo.

Nuo metų pradžios daugiausia nelaimingų atsitikimų darbe įvyko apdirbamojoje pramonėje – 5 mirtini ir 9 sunkūs, transporto įmonėse – 5 mirtini ir 18 sunkių, statybos įmonėse – 4 mirtini ir 14 sunkių, žemės ūkio įmonėse – 3 mirtini ir 8 sunkūs. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išskirtina statyba – joje šiais metais dvigubai mažiau ir žūčių, ir sunkių sužalojimų, perpus mažiau sunkių traumų ir apdirbamojoje pramonėje. Tačiau tokių nelaimių daugiau įvyko žemės ūkyje, miškininkystėje. Net 3 mirtini atvejai šiemet didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių remonto įmonėse, o pernai tuo pačiu laikotarpiu žūčių jose nebuvo.

Pavojingais darbais išlieka statybos, remonto, sandėliavimo, transportavimo, įkrovimo, iškrovimo bei techninių priemonių, mechanizmų, darbo įrenginių remonto, aptarnavimo darbai – sunkūs sužalojimai ir žūtys atliekant šiuos darbus sudaro apie pusę visų šalyje įvykusių sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe.

salmai„Sunkių nelaimingų atsitikimų darbe tyrimai rodo, kad apie trečdalis tokių nelaimių įvyko žmogui nukritus iš aukštai,“ – pastebi VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas. Darbuotojai sunkiai susižalojo įvairiais atvejais: nuslydus kopėčioms nukrito stogdengys, kartu su krautuvo šakių platforma nukrito ir joje buvę bei grūdų sandėlio lietvamzdžius tvarkę darbuotojai; iš maždaug 6 metrų aukščio nukrito šlaitinio stogo gegnes tvirtinęs darbuotojas. Vilniuje nuo statomo administracinio pastato perdangos maždaug iš 21 metrų aukščio nukrito statybininkas, Šalčininkėliuose nuo kopėčių maždaug iš 3 metrų aukščio nukrito gaisrą gesinęs Šalčininkų rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesys gelbėtojas. Tarp šių atvejų ir kiti, ne tokie „klasikiniai“, tačiau aplaidų darbo organizavimą liudijantys įvykiai: nuo kopėčių iš 0,7 metrų aukščio nukrito medelių šakas genėjusi Klaipėdos suaugusiųjų gimnazijos kiemsargė; Vilniaus Mykolo Marcinkevičiaus ligoninėje nuo tokio paties aukščio stalo nukrito kanalizacijos vamzdį valęs santechnikas.

Nemažai sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko nukritus daiktams, ruošiniams, kroviniams, jiems pasislinkus ar nuvirtus (medienos apdorojimo ceche paketų komplektavimo įrenginys prispaudė ir sunkiai sužalojo staliui montuotojui kojas, stalių nubloškė pajudinta medžio drožlių plokščių atraižų krūva, hidromanipuliatoriumi iš automobilio iškraunami trinkelių padėklai užgriuvo įmonės„Kelmės vietinis ūkis“ pagalbinį darbininką). Kone 20 proc. sužalojimų – dėl žmogaus griuvimo (ne vienas atvejis, kai lipdami į vilkiko kabiną ar iš puspriekabės, autovežio platformos neišlaikė pusiausvyros, nukrito ir sunkiai susižalojo vairuotojai).

Kasmet kartojasi įvykiai, kai ūkiuose darbuotojus sunkiai sužaloja varomi ar melžiami galvijai. VDI pranešama ir apie netipinius sužalojimus darbe: maršrutiniame autobuse be bilieto važiavęs keleivis išstūmė kontrolierių iš autobuso, spyrė pargriuvusiam kontrolieriui į koją ir sunkiai sužalojo, darbuotojas nuo pastolių metė saują praskiesto statybinio mišinio ant žemės stovinčiam kitam darbininkui į veidą, mišinys pateko į akį ir ją nudegino; pietų pertraukos metu priėjęs iš nugaros pagalbinis darbininkas kirviu smogė į galvą direktoriui.

„Nors dažna nelaimių darbe priežastis ta, kad darbdavys neužtikrino darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės ar nekontroliavo, kad darbuotojai laikytųsi jiems privalomų vykdyti reikalavimų, – pabrėžia S. Balčiūnas. – Reikia nuolat priminti ir apie paties darbuotojo atsakomybę bei pareigas. Nelaimių tyrimai rodo, kad atlikdami darbus darbuotojai dažnai nesilaikė vadovų duotų nurodymų ar sąmoningai rizikavo savo sveikata ar gyvybe. Dėl šios priežasties įvyko apie 40 proc. ištirtų sunkių nelaimingų atsitikimų darbe.“

Didelė dalis sunkiai (40 proc.) ir mirtinai (30 proc.) sužalotųjų įmonėje, kurioje įvyko nelaimė darbe, dirbo pirmus metus. Didesnį darbo stažą įmonėje turintiems darbuotojams nelaimingi atsitikimai įvyksta kur kas rečiau.

Nukentėjusių neblaivių darbuotojų skaičius išliko panašus, kaip ir pernai tuo pačiu laikotarpiu: darbe žuvo 2 neblaivūs darbuotojai, 3 patyrė sunkius kūno sužalojimus – 2 iš pastarųjų dirbo statybos sektoriuje.

VDI inf.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.