Čaikauskas, šiais laikais vis dar tikisi vienintelio – finansinio efekto.
„Estetika daugeliui jų atrodo beprasmiškas lėšų švaistymas, manoma, kad tai nėra gyvybiška išlikimo būtinybė, nesuvokiama ir neįvertinama pridėtinė rezultato vertė. Žinoma, estetika – labai subtilus ir subjektyvus dalykas. Kartais meniniam efektui pasiekti pakanka aiškios koncepcijos, gilios architektūrinės minties, paprasčiausiai – elegantiškų proporcijų, jokiu būdu neteikiant didelės reikšmės dekoratyvumui ar netgi galimos puošybos sprendiniams. Tai jau būtų kitas kraštutinumas“, – kalbėjo architektas.
Anot G. Čaikausko, Baltijos šalyse susisiekimo objektų statyba visuomet turėjo gilias tradicijas, išlikę nemažai istorinių paminklų, kokybiškų susisiekimo objektų realizuota ir pastaraisiais metais. „Ramus ir nepretenzingas kraštovaizdis, aplinkos harmonijos ir darnos išlaikymas reikalauja itin nuosaikaus ir subalansuoto požiūrio. „Rail Baltica 2“ kelyje nesutiksime aukštų kalnų, plačių upių ar gilių tarpeklių. Visi gamtos elementai bus jaukūs, trapūs ir neagresyvūs, taigi ir žmogaus invazija turi būti gerai pamatuota bei nuosaiki“, – paaiškino architektas.
Situacija palanki architektūrai
Susisiekimo objektų architektūra, G. Čaikausko teigimu, pastaruoju metu ir Lietuvoje sulaukia vis daugiau dėmesio. Architektai viliasi, kad netolimoje ateityje ne tik statinių, bet ir kelių bei gatvių trasų projektavimas prasidės ant architektų stalo, o kelininkai bei transporto specialistai prie šių procesų prisijungs jau gerokai vėliau, suformavus socialiniais, urbanistiniais, erdviniais ir estetiniais kriterijais pagrįstas konceptualias užduotis konkretiems techniniams sprendiniams parengti.
Būdingu pavyzdžiu, anot architekto, šiandien galima laikyti Karaliaus Mindaugo tiltą sostinės centre (autorius – architektas Vladas Treinys). Nors statinys sulaukė prieštaringų visuomenės vertinimų, tarptautinė komisija prieš keletą metų jį išskyrė kaip vieną geriausių naujosios architektūros objektų, pabrėžė jo meninę raišką ir simbolinę prasmę. Gana įspūdingu architektas vadina Lazdynų žiedo transporto mazgą, estetiški ir naujieji miesto apvažiavimų sprendiniai. Gausu, pašnekovo teigimu, gerų transporto statinių Latvijoje ir Estijoje, kitose Europos šalyse.
„Gal kiek keista, kad šiems kūriniams pas mus bent iš dalies taikomi interjerų apdailos standartai – slepiamas natūralus betono paviršius. Tai gali būti tiesiog išmoningas pigios ir prastos liejimo technologijos paviršiaus broko maskavimas. Dažnai naudojamas dekoratyvus paviršių profiliavimas, įvairiaspalvis plokštumų dažymas, nepakankamas apšvietimas ir pan. Kiek žinau, yra kitų skaidrių, permatomų, neutralių betono apsaugos ir impregnavimo priemonių, o spalvos pasirenkamos tiesiog dėl puošnumo“, – komentavo architektas.
Tokių sprendimų pavojus, architekto nuomone – perdėtas saldumas, dekoratyvumas: „Pasidomėję šios srities projektais pasaulyje pamatytume, kad tai buvo ir bus išskirtinė galimybė sukurti unikalius objektus, įsimenančius statinius – ženklus, kurie atspindi civilizacijos progresą ir pasiekimus.“