Rolandas Kažimėkas

Žalioji, arba tvarioji, statyba – mažesnį neigiamą poveikį aplinkai turinčių ir funkcionalių pastatų projektavimas ir statyba. Tai reiškia, kad aplinką tausojantys sprendimai, kurių vis dažniau reikalauja investuotojai ir pastatų naudotojai, pasirenkami visais etapais: projektavimo, statybos ir eksploatavimo, kad daugiausia dėmesio skiriama ne tik ekonominiams klausimams, bet ir atsižvelgiama į pastato poveikį aplinkai ir jo naudotojams. Taigi, sujungiami ekonominiai, ekologiniai ir socialiniai aspektai.

Tvarumo supratimas statyboje

Projektuodamas architektas turi apgalvoti tiek kūrinio įvaizdį, tiek funkcionalumą, ir ne tik artimiausiu metu, bet ir po 5, 10, 30 metų. Rinka ir griežtėjančios taisyklės verčia keisti požiūrį į projektavimo procesą ir jau ankstyvajame etape atsižvelgti į tvarios ir energiškai efektyvios statybos reikalavimus.

Nors dažnai tvarumas statyboje laikomas abstrakčia sąvoka, iš tikrųjų jis reiškia konkrečius veiksmus ir pasirinkimus, kurie turi įtakos mūsų aplinkai ir bendruomenei. Tvarumą sudaro trys svarbiausi aspektai: aplinkosauginis, socialinis ir ekonominis. Kiekvienas jų turi ne tik teorinį, bet ir praktinį pritaikymą statybose.

Aplinkosaugos aspektas. Aplinkosauga svarbi dėl klimato kaitos ir senkančių gamtinių išteklių. Tad reikia naudoti medžiagas ir technologijas, kurių neigiamas poveikis aplinkai yra kuo mažesnis. Energiškai efektyvūs pastatai su atsinaujinančiais šaltiniais gerokai sumažina CO₂ išlakas ir energijos suvartojimą. Renkantis tokius sprendimus kaip žalieji stogai ar vandentvarkos sistemos, prisidedama prie biologinės įvairovės palaikymo, atsakingo vandens išteklių naudojimo.

Socialinis aspektas. Socialinis tvariosios statybos aspektas – draugiškų žmonėms ir teigiamą poveikį vietos bendruomenėms turinčių erdvių kūrimas. Pastatai projektuojami užtikrinant sveikas ir saugias gyvenimo bei darbo sąlygas (natūrali šviesa, galimybė naudotis žaliosiomis erdvėmis, efektyvus kenksmingų medžiagų pašalinimas), atsižvelgiant į poveikį vietos bendruomenei bei ekonomikai, į planavimo ir įgyvendinimo procesus įtraukiant ir bendruomenę.

Ekonominis aspektas. Ekonominis tvariųjų pastatų statybos aspektas susijęs su ilgalaike nauda. Nors pradinės tvariosios statybos investicijos gali būti didesnės, labiau vertinama ilgalaikė nauda, susijusi su mažesnėmis energijos sąnaudomis, priežiūros išlaidomis ir geresne gyventojų sveikata bei gerove. Didėjant ekologiniam sąmoningumui, tvarieji pastatai įgauna vis didesnę vertę, tampa patrauklesni pirkėjams ir nuomininkams.

Apibendrinant galima teigti, kad tvarioji statyba yra atsakas į globalius šių laikų iššūkius. Atsižvelgdama į kiekvieną minėtą aspektą, statybų pramonė turi unikalią galimybę formuoti geresnį ir tvaresnį piliečių gyvenimą.

Inžinerinės inovacijos žaliajai statybai

Kuriant funkcionalias ir estetiškai patrauklias, ekologiškos bei efektyviai vartojančias energiją erdves, svarbiausias vaidmuo tenka technologijų plėtrai. Štai keletas svarbiausių technologijų, prisidedančių prie statybos sektoriaus tvarumo.

Saulės elektrinės. Fotovoltinės plokštės montuojamos ne tik ant stogų, bet ir fasaduose ar kaip atskiri įrenginiai ant žemės. Technologijos trūkumas – priklausomybė nuo aplinkos sąlygų ir būtinybė tinkamai orientuoti plokštes saulės atžvilgiu. Nors mūsų regione dažnai nepakanka saulės šviesos, kad būtų visiškai patenkinti pastatų elektros energijos poreikiai, saulės elektrinės sumažina pastatų elektros energijos tiekimo iš tinklo poreikius, o kartu ir oro taršą. 

Žalieji stogai. Augmenijos sluoksniu padengtas stogas užtikrina geresnę izoliaciją (tiek šiluminę, tiek akustinę), atlieka estetinę funkciją. Žalieji stogai gali surinkti lietaus vandenį specialiuose rezervuaruose, kurį vėliau galima panaudoti laistymui ir kitoms reikmėms. Juos galima paversti modernia poilsio erdve. Nors tokie sprendimai reikalauja sudėtingesnės stogo konstrukcijos ir reguliarios priežiūros, jie tampa vis populiaresni, ypač tankiai užstatytose miestų teritorijose.

Vandens valdymo technologijos. Lietaus ir panaudoto vandens surinkimo sistemos tampa neatsiejama žaliųjų pastatų sudedamąja dalimi, ypač vietovėse, kuriose vandens ištekliai riboti. Vandens surinkimo sistemos reikalauja papildomos įrangos ir infrastruktūros, o tai didina investicijas, tačiau ilgainiui vandentvarkos technologijos leidžia sutaupyti lėšų ir tvariau naudoti vandens išteklius.

Energijos valdymas ir pastatų automatizavimas. Energijos suvartojimas stebimas realiuoju laiku, o pastato sistemos automatiškai reguliuojamos pagal esamus poreikius. Išmani apšvietimo sistema reguliuoja šviesos intensyvumą atsižvelgdama į natūralų patalpos apšvietimą, o ŠVOK sistemos parenka režimus, atsižvelgdamos į žmonių skaičių patalpoje. Investicijos didesnės, tačiau pažangios energijos valdymo sistemos eksploatacijos metu padeda sutaupyti daug lėšų ir gerokai pagerina gyventojų komfortą.

Pasyvumo didinimo strategijos. Tai metodai, kuriais pastato vidaus mikroklimatui reguliuoti naudojami natūralūs energijos šaltiniai (tinkama pastato orientacija į saulę, natūralaus vėdinimo pritaikymas). Šios strategijos leidžia maksimaliai išnaudoti saulės šilumą žiemą, o vasarą natūraliai sumažinti temperatūrą. Tačiau tam reikia kruopščiai išanalizuoti vietą, klimatą ir teritorijos ypatumus. 

Mažai taršios medžiagos. Tai medžiagos, kurios mažai arba visai neišskiria lakiųjų organinių junginių ir kitų kenksmingų medžiagų. Jų naudojimas prisideda prie sveikesnės aplinkos. Tokios medžiagos gali būti brangesnės, tačiau augantis supratimas apie būtinybę rūpintis sveikata ir aplinka vis labiau skatina rinktis šį variantą. 

Geoterminis šildymas. Gilesniuose žemės sluoksniuose sukauptos šilumos naudojimas šildymui – efektyviausias variantas. Sprendimo trūkumas – didesnė pradinė investicija, tačiau ilgalaikė tokios sistemos nauda, susijusi su mažesnėmis sąskaitomis ir ekologiniu efektyvumu, daro ją patraukliu pasirinkimu.

Medinė statyba. Medinės konstrukcijos užtikrina natūralią izoliaciją ir estetiką. Daugeliui žmonių tokių statinių estetika ir aplinkosauginiai pranašumai nusveria bet kokius iššūkius.

Vėdinimo sistemos su šilumos atgavimu, didelio efektyvumo langai ir kt. sprendimai. Šie sprendimai – jau įprasti, tad komentuoti nereikia.

Ateities technologijos tvariuose pastatuose

Technologijos, kadaise laikytos futuristinėmis, tampa vis prieinamesnės. Dalis šių technologijų vis dar kūrimo ar bandymų stadijose, tačiau kuriant tvarųjį pastatą visada verta į jas atsižvelgti.

3D spausdinimas. Nors 3D spausdinimo plėtra statyboje nėra tokia sparti, kaip norėtųsi, tačiau ji atveria beveik neribotas projektavimo ir idėjų įgyvendinimo galimybes, leidžia kurti sudėtingų formų konstrukcijas, kurias būtų sunku įgyvendinti tradiciniais metodais. 

Savaime atsinaujinančios medžiagos. Medžiagos, kurios pačios atsinaujina, panaikina įtrūkimus ar pažeidimus, nėra fantazija. Technologijos vis dar tobulinamos universitetų laboratorijose, išmaniųjų medžiagų kūrimas labai brangus, bet jų rinkoje jau yra. 

Dinaminiai fasadai. Prie kintančių aplinkos sąlygų prisitaikantys fasadai didina pastato energinį naudingumą ir patrauklumą. Skaidrumą keičiantys langai, judantys fasado elementai suteikia pastatui išskirtinumo. 

Dirbtinis intelektas. Pastatų valdymo sistemos tampa vis sudėtingesnės, tad duomenis analizuojantys, realiuoju laiku sistemas reguliuojantys dirbtinio intelekto sprendimai idealiai tenkina gyventojų poreikius, prisitaiko prie esamų sąlygų ir žmonių elgesio.

Teigiami ekologiškos statybos aspektai visuomenei

Žalioji statyba duoda daug naudos visuomenei ir jos poveikis bendruomenėms yra ilgalaikis.

Bendruomenės integracija. Kuriant erdves, skatinančias socialinę sąveiką ir įvairių gyventojų grupių integraciją, stiprinami socialiniai ryšiai, žmonės mieliau dalinasi ištekliais, rūpinasi vienas kito aplinka.

Sveikata. Šiuolaikinės technologijos ir mažai taršios medžiagos gerina patalpų oro kokybę, mažina su oro tarša susijusių ligų riziką. Patrauklūs architektūriniai sprendimai teigiamai veikia gyventojų savijautą, mažina nerimo riziką.

Saugumas. Tvarios statybos principus atitinkantys pastatai dažnai yra atsparesni ekstremalioms oro sąlygoms, be to, prisideda prie saugesnių viešųjų erdvių kūrimo.

Informuotumas. Tvariosios statybos objektai padeda bendruomenei suvokti žaliųjų sprendimų naudą, formuoja ateities kartų aplinkosauginį sąmoningumą.

Žaliųjų pastatų ekonominė nauda

Vis dažniau pripažįstama, jog investicijos į tvarias technologijas ir praktiką duoda didelę ekonominę naudą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu.

Pirma – energijos taupymas. Gerokai mažesni energijos poreikiai ir sąskaitos už energiją, mažesnės nekilnojamojo turto priežiūros išlaidos. 

Antra – padidėjusi nekilnojamojo turto vertė. Rinka vis labiau vertina tvariąją statybą, laikydama ją patrauklia ir prestižine. 

Nors ekologiška statyba gali pareikalauti didesnių pradinių investicijų, ilgalaikės ekonominės naudos negalima ignoruoti. Investicijos į ekologiškas technologijas ir praktiką svarbios ne tik aplinkosaugos požiūriu, bet ir apčiuopiama finansine nauda ilguoju laikotarpiu.

Tvariosios statybos pagrindas – glaudūs ryšiai

Žalioji statyba – sudėtingų ryšių tarp daugelio sričių specialistų, perteikiančių pastatų ir miestų erdvių projektams savo unikalią patirtį ir žinias, rezultatas. Norint suvokti tvariosios statybos sudėtingumą, būtina suprasti kiekvienos specialistų grupės vaidmenį.

Projektuotojai ir planuotojai. Šiai grupei priklauso architektai, kuriantys estetinę ir funkcinę pastato viziją, įtraukiantys tvarias medžiagas ir technologijas; miestų planuotojai, vystantys tvarios urbanizacijos strategijas; kraštovaizdžio specialistai, integruojantys pastatus gamtinėje aplinkoje, kuriantys harmoningas lauko erdves. Šių specialistų bendradarbiavimo rezultatai – unikalūs sprendimai, kuriuose dera technologijos ir ekologija.

Inžinieriai ir technologai. Novatoriškus techninius sprendimus siūlantys specialistai, kurių dėka pastatai tampa energiškai efektyvesni ir funkcionalesni (atsinaujinančių šaltinių naudojimas, modernios valdymo sistemos ir kt.).

Statybos sektoriaus specialistai. Grupė, užtikrinanti architektų vizijos įgyvendinimą, garantuojanti statybos kokybę ir ekologinių standartų laikymąsi, tvarių ir saugių medžiagų pasirinkimą, tinkamų metodų ir procesų, mažinančių vandens, energijos ir statybinių medžiagų naudojimą, taikymą. 

Politikai ir reguliavimo institucijos. Nustato taisykles, standartus ir reikalavimus, nukreipiančius statybų sektorių į tvaresnę praktiką.

Šių keturių grupių bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant realaus tvarumo statybų pramonėje. Taip pat svarbus ir bendradarbiavimas su ekologais bei mokslininkais, leidžiantis geriau suprasti pastatų poveikį aplinkai, pritaikyti projektą vietos ekosistemai, apsaugoti biologinę įvairovę ir skatinti jos atsinaujinimą.

Didelis vaidmuo procese tenka ir vietos bendruomenės atstovams. Jiems įsitraukus į projektą, galima geriau suprasti gyventojų poreikius ir lūkesčius. Bendruomenei įsitraukus projekto pradžioje, investicijos priimamos palankiau, turi teigiamą poveikį.

Tvaraus pastato sėkmės istorija priklauso ne tik nuo technologijų ar modernių medžiagų – tai daugelio įvairių sričių specialistų bendradarbiavimo vaisius. 

Reglamentai, sertifikatai ir kt.

Yra nemažai reglamentų ir pramonės standartų, kuriais siekiama skatinti tvaresnę statybos praktiką. 2010 m. ES parlamente priimta Europos pastatų energinio naudingumo direktyva (EPBD) reikalauja, kad valstybės narės įvestų pastatų energinio naudingumo sertifikatus ir nustatytų minimalius energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus naujiems ir renovuojamiems pastatams.

Svarbus vaidmuo formuojant ekologiškų pastatų praktiką tenka pastatų sertifikavimo sistemoms BREEAM, DGNB, LEED ir WELL, apimančioms tokius aspektus kaip valdymas, gyventojų sveikata ir gerovė, energija, transportas, vanduo, medžiagos, atliekos, ekologija ir tarša.

Vis daugiau vystytojų, priimdami sprendimus, atkreipia dėmesį į šiuos kriterijus. 

Tvarioji statyba – svarbi šiuolaikinio pasaulio tendencija. Besikeičiantis klimatas, didėjantys bendruomenių reikalavimai ir atsakomybė ateities kartoms reikalauja atitinkamų sprendimų. Tvarioji statyba – atsakas į pasaulinius aplinkosaugos iššūkius, saugių, sveikų ir gerovę užtikrinančių erdvių kūrimas. Tai ne tik technologijų ar reglamentavimo, bet ir požiūrio kaitos klausimas – priimti pagrįstus sprendimus ir veikti atsižvelgiant į ateitį.

Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“ | 2024 ŽIEMA