Statyba iš medienos ir kitų organinių medžiagų: vizija ir iššūkiai

Vienas svarbiausių Lietuvos žaliojo kurso tikslų statybos sektoriui – tvaresnės statybos, naudojant daugiau medienos ir organinių medžiagų. Tai ne tik mediena viešuosiuose pastatuose, bet ir skydinės renovacijos banga. Tačiau sektoriaus atstovai įspėja – iki gero rezultato reikia padaryti dar daug namų darbų.

Durys medinei statybai atvertos, tačiau pro jas žengti nesiryžtama

Skaičiuojama, kad statybų sektorius yra vienas taršiausių Europos Sąjungoje, kiekvienoje narėje į atmosferą išmetantis 5–12 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų, jame susidaro apie 35 proc. visų ES atliekų.

Tad 2024 m. įsigaliojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengtas nutarimas, įpareigojantis statant visuomeninės paskirties pastatus naudoti 50 proc. medienos ir kitų organinių medžiagų. Kaip teigiama ministerijos specialistų, naudojant medienos gaminius vietoj betono, statybų sektoriuje per visą pastato etapą (nuo medžiagų gamybos iki pastato eksploatavimo) į aplinką patektų maždaug 50–75 proc. mažiau CO₂.

Taip pat pakeisti Gaisrinės saugos reikalavimai atvėrė galimybes statyti aukštesnius nei 5 aukštų visuomeninius pastatus, naudojant iš medienos ir organinių medžiagų pagamintus statybos produktus, medines konstrukcijas.

2024 m. Aplinkos ministerijos parengtoje „Medienos panaudojimo statybose“ studijoje aprašomos esminės medienos savybės, dėl kurių ji yra tinkamas pasirinkimas tvariai statybai.

Esminės medienos savybės, tinkamos tvariai statybai

1. Natūrali, gausi ir atsinaujinanti. Mediena gaunama iš miškų, kurie yra atsinaujinantys ištekliai. Medienos sertifikavimo sistemos (pavyzdžiui, FSC®, PEFC) patvirtina atsakingą medienos gavybą.

2. Tausiai išteklius naudojanti gamyba. Mediena ir kitos organinės medžiagos gali būti vertinamos efektyviai išteklius naudojančios gamybos požiūriu.3. Galima įsigyti vietoje. Mediena dažnai gaunama vietoje, ypač regionuose, kurie yra miškingesni, todėl sumažėja su transportavimu susijusios energijos sąnaudos.

4. Ilgaamžiškumas. Apdoroti arba inžineriniai medienos gaminiai gali būti ilgaamžiai, prilygstantys tradicinėms statybinėms medžiagoms arba jas pranokstantys.

5. Pakartotinai naudojama arba perdirbama. Medieną ir organines medžiagas galima lengvai išardyti ir panaudoti pakartotinai. Be to, pasibaigus jų gyvavimo ciklui, jas galima perdirbti į inžinerinius medienos gaminius.

6. Minimalus cheminių medžiagų išmetimas. Inžinerinės medienos gaminiai gali būti gaminami naudojant klijus ar apdailos medžiagas, kurios išskiria mažiau lakiųjų organinių junginių, palyginti su tam tikromis sintetinėmis medžiagomis, ir taip skatinama sveikesnė patalpų aplinka.

7. Atsparumas drėgmei. Tam tikros medienos rūšys, apdirbimo būdai ar inžineriniai medienos gaminiai pasižymi geru atsparumu drėgmei, todėl sumažėja biologinių teršalų augimo rizika.

Tiesa, paskatinti medinę statybą buvo numatyta dar prieš ketverius metus priimtoje šios Vyriausybės programoje. Joje rašoma: „2024 m. visi visuomeniniai pastatai bus statomi bent iš 50 proc. organinių ir medienos statybos medžiagų, bus didinamas antrinių žaliavų naudojimas ir mažinamas statybinių atliekų susidarymas. Tobulinsime statybos proceso, pastatų ar infrastruktūros objektų skaitmeninio projektavimo procesų (BIM) teisinę bazę.“

Taigi išeitų, kad jau šiemet visi visuomeniniai pastatai turėjo būti statomi naudojant 50 proc. organinių ir medienos statybos medžiagų. Tačiau atitinkamas nutarimas priimtas tik praėjus ketveriems metams nuo pažado ir turėtų įsigalioti 2024 m. pabaigoje. Pagal jį reikalavimas taikomas tik viešiesiems pastatams, statomiems iš valstybės ar ES lėšų.

Kokiems viešiesiems pastatams galios reikalavimas?

Nutarime nurodoma, kad nuo 2024 m. lapkričio 1 d. atliekant naujos statybos visuomeninės paskirties pastatų projektavimo paslaugų viešuosius pirkimus, reikalavimas dėl medienos ir kitųorganinių medžiagų iš atsinaujinančių gamtos išteklių pagrindu pagamintų statybos produktų bus taikomas šiems ypatingųjų ir neypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų pastatų objektams:

• administracinės paskirties: valstybės ir savivaldybių valdymo įstaigos, prokuratūros, teismai, kitų įstaigų ir organizacijų administraciniai pastatai, pašto, darbo biržų, informacijos centrai;
  
• transporto paskirties: oro uosto, geležinkelio ir autobusų stočių pastatai, muitinės, transporto bilietų pastatai;
  
• kultūros paskirties: teatrai, kino teatrai, kultūros namai, bibliotekos, muziejai, archyvai, parodų rūmai, planetariumai, radijo ir televizijos pastatai;
  
• mokslo paskirties: institutai ir mokslinio tyrimo įstaigos, observatorijos, meteorologijos stotys, laboratorijos (išskyrus gamybines), bendrojo lavinimo, profesinės ir aukštosios mokyklos;
  
• sporto paskirties: sporto salės, teniso kortai, baseinai, čiuožyklos, stadionai, maniežai.

Tai reiškia, kad planuojami statyti mokyklų pastatai, naujasis LRT būstinės pastatas bei kiti viešieji pastatai, finansuojami iš biudžeto ar ES lėšomis, turėtų būti statomi naudojant 50 proc. organinių ir medienos statybos medžiagų.

Tačiau kol kas pati ministerija įvardija tik vieną tokį projektą. „Vienas naujausių pavyzdžių – Valstybinių miškų urėdija Elektrėnų rajono savivaldybėje planuoja statyti administracinį pastatą ir lankytojų centrą su medinėmis sienų ir perdangų konstrukcijomis, mediniais langų rėmais, durimis ir grindimis.

Statybos prasidės 2024-ųjų pabaigoje ir truks apie dvejus metus. Šis projektas bus pirmasis tokio masto medinės statybos pavyzdys Lietuvoje, o medienos naudojimas sudarys apie 50–55 proc. visų statybos produktų“, – sako ministerijos atstovai.

Verslas kol kas lenkia politikų pažadus

Nepriklausomas tvarumo ir surenkamosios medinės statybos ekspertas Paulius Milčius sako, kad kol valstybė tik žada, privatus verslas, kuriam nauji reikalavimai dar negalioja, jau pats rodo pavyzdį. Kai kurie prekybos tinklai Lietuvoje, pavyzdžiui, „Norfa“, LIDL, jau stato pastatus naudodami medines konstrukcijas, kyla nauji biurų pastatai Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje. „Nereikia sakyti, kad verslas nepasiruošęs, nežino, nemokės. Praktika rodo priešingai“, – pabrėžia pašnekovas.

P. Milčius stebisi, kodėl politikai jau ketverius metus sprendžia, kaip suskaičiuoti, ar visuomeniniame pastate yra 50 proc. medienos: „Dabar kyla rimtas pavojus tuos pažadėtus 50 proc. skaičiuoti taip, kad realybėje tokio kiekio medienos pastate galėtų ir nebūti.“

Atsižvelgti į mokslinius tyrimus, o ne pasenusius vertinimus. P. Milčius kritikuoja mėginimus į skaičiavimo metodiką įtraukti pasenusius vertinimus dėl medienos degumo ir ilgaamžiškumo. Jis ragina atsižvelgti į mokslinius tyrimus, kuriuose buvo analizuojami šimtamečiai medinių konstrukcijų pastatai. Studijos konstatavo, kad medinės konstrukcijos šimtą metų ir daugiau išlaiko visas naudingąsias savybes. Tuo tarpu medinių konstrukcijų pranašumą gaisrinės saugos požiūriu pripažįsta ne tik mokslininkai, bet ir iš jų tiek privačius, tiek viešuosius pastatus statantys jų savininkai.

„Tai dvi atgyvenusios normos ir jas vis tiek siūloma įtraukti į naują reguliavimą, kuris skirtas inovacijoms kurti. Kažkas panašaus, kai, kuriant raketą, vadovaujamasi vežimo kūrimo principais. Kyla klausimas: ar taip norima apsidrausti, ar tyčia kuriamos nepalankios sąlygos?“ – svarsto P. Milčius.

Pasak tvarios statytos eksperto, mąstant logiškai, užduotis paprasta: „Jei iš tiesų mums rūpi kovoti su klimato kaita, turime naudoti ją tiriančių mokslininkų priimtus matavimo įrankius. CO₂ ir visos šiltnamio dujos vertinamos kilogramais. Todėl mediena turėtų sudaryti pusę pastato svorio.“

Laimėtume keleriopai. „Dėl lengvesnės pastato antžeminės dalies reikėtų ir lengvesnių pamatų. Pramonė taupytų energiją ir laiką gamindama ir transportuodama statybos produktus. Neužtenka vien pradėti naudoti žaliąją energiją betono ar plieno gamybai. Reikia iš esmės mažinti pačios energijos sunaudojimą. O dėl lengvesnių medžiagų ir statybos aikštelėje darbai vyktų greičiau.

Spartą būtų galima dar padidinti pritaikant surenkamąsias konstrukcijas ir dalį statybos darbų perkeliant į gamybą. Inovacijų taikymas didintų efektyvumą, sukuriamą vertę, spręstų darbuotojų stygiaus problemas“, – sako P. Milčius.

Anot eksperto, viena Lietuva klimato kaitos nesustabdys. Tačiau galime kurti pasaulinio lygio technologinius sprendimus, juos eksportuoti ir iš to uždirbti. „Turime ne apvaliuosius rąstus iš miško eksportuoti, kaip didžiąja dalimi yra dabar, bet kurti aukštą vertę ir tuo pačiu dar gauti papildomų išteklių tiems patiems miškams gausinti“, – teigia pašnekovas.

„Dabar dažnai samprotaujama, kad esą užtenka būti mažiau blogiems – mažinti dujų išlakas. Tačiau ir klimato kaitos situacija yra tokia rimta, jog vien „žaliojo persidažymo“ nebepakanka ir mokslininkai kuria CO₂ absorbavimo mašinas. Bet juk šitas dviratis jau išrastas: vienas jo ratas – tvarūs miškai, kitas – žiedinio naudojimo principu statomi mediniai miestai“, – sako P. Milčius.

Nepriklausomas tvarumo ir surenkamosios medinės statybos ekspertas P. Milčius: „Jei iš tiesų mums rūpi kovoti su klimato kaita, turime naudoti ją tiriančių mokslininkų priimtus matavimo įrankius.

Pritaikoma žiedinei ekonomikai. Atsinaujinančios medžiagos šiandien naudojamos ir dėl žiedinės ekonomikos pritaikymo. Panaudotos žaliavos arba perdirbamos, arba keičiama jų paskirtis. „Žiediškumas gali būti pritaikomas arba minimalizuojant žalą, arba maksimizuojant naudą. Šiuo atveju medinė statyba maksimizuoja naudą, nes gali medžiui suteikti antrą gyvenimą.

Plačiai naudojamas kaskadiškumo principas, kai medžiagos tampa kito pastato dalimi ar kitu produktu. Pavyzdžiui, kai didelio pastato medinės konstrukcijos perkeliamos mažesniam objektui. Jeigu konstrukcijos nebegali būti naudojamos kaip laikančiosios, jos smulkinamos iki medžio drožlių ir vėl tampa produktu. Jeigu ne statybiniu produktu, tai bent jau baldu“, – pažymi P. Milčius.

Pasidairykite: įdomūs medinės statybos pavyzdžiai Australijoje

Medinė statyba pažers iššūkių visiems

• Pirmiausia pajus projektuotojai. Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas sako, kad pirmiausia su priimtais pokyčiais dėl visuomeninių pastatų statybos iš medienos susidurs projektuotojai. Jiems teks didžiausias iššūkis numatyti, kokios statinio konstrukcijos bus iš organinių medžiagų, kaip tai numato naujasis reglamentas.
  
  „Manau, tai bus nemažas iššūkis. Tie, kas dar netaiko BIM metodologijos, pajus tai dar labiau. BIM leidžia atlikti CO₂ skaičiavimus, statinio energetinio tvarumo simuliaciją. Projekto ekspertai taip pat turės sugebėti apskaičiuoti, kiek statinio konstrukcijų sudaro medžiagos, pagamintos iš organinių žaliavų. O statybininkai privalo vadovautis projektu ir statyti tai, kas numatyta jame. Techninis prižiūrėtojas taip pat turėtų stebėti, ar statyboje naudojamos medžiagos atitinka teisės aktus, skirtus naujiems viešiesiems pastatams. Tai bus iššūkiai visiems“, – sako D. Gedvilas.
  
• Siūlo vertinti dujų išlakas. Asociacijos prezidento teigimu, iššūkių būtų mažiau, jeigu taptų aišku, kaip bus skaičiuojamos dujų išlakos ir pagal ką žaliavos bus priskiriamos arba ne prie organinių: „Dėl 50 proc. statybos iš organinių medžiagų rodiklio mes, Lietuvos statybininkų asociacija ir VŠĮ „Skaitmeninė statyba“, siūlome, kad konkurso dalyvis, teikdamas projektą, turėtų parodyti, kaip jis skaičiavo CO₂ išlakas, kurias generuoja visi statybos etapai.
  
  Manau, turėtume skaičiuoti dujų išlakų normatyvą vienam kvadratiniam ar kubiniam statinio metrui ir pagal tai reikėtų patikslinti šį teisės aktą. Tai būtų pamatuojamas, realesnis rodiklis, kuris leistų lengviau įgyvendinti naują reglamentą ir atliepti ES direktyvų reikalavimus. Nes suskaičiuoti, kiek organinių medžiagų panaudota, nebūtų lengva.“
  
• Verslas pasiruošęs. D. Gedvilas sako, kad jau šiandien didžiosios statybų bendrovės turi savo projektavimo biurus ir yra pajėgios skaičiuoti CO₂ išlakas, kiek jų generuos projektuojamas statinys ar jo elementai.

Vaikų darželis „Pelėdžiukas Pagiriuose, Vilniaus rajone. Darželio statybai panaudotos medinės konstrukcijos: medinių kolonų karkasas, medinių dvitėjų sijų perdangos. Sijos taip pat iš klijuotosios medienos, langai ir didžioji dalis durų- medinės. Medinė visuomeninės paskirties architektūra Lietuvoje nėra įprasta dėl itin griežtų gaisrinių reikalavimų, tad įgyvendinant projektą buvo itint daug konsultuojamasi tiek su tikrinančiomis institucijomis, tiek su medžiagų tiekėjais. Architektai: Gilma Teodora Gylytė, Sabina Daugėlienė, Andrė Baldišiūtė, Algimantas Neniškis, Ignas Uogintas, Justina Jauniškytė, Justas Paičius, Domantas Baltrūnas, Karolina Čiplytė, Vadim Babij – „DO architects”

Kurios medžiagos yra tvaresnės?

Nurodymas naudoti organines medžiagas nėra vienintelis būdas transformuoti statybas žalesne kryptimi. „Dalijantis patirtimi su Maltos specialistais, šios šalies inžinieriai stebėjosi, išgirdę, kad planuojame plačiai naudoti medines konstrukcijas. Nes jie daug dėmesio skiria medžių išsaugojimui. Todėl mūsų planas ir kitose šalyse gali kelti nuostabą“, – sako D. Gedvilas.

„Turi būti suderinta, kiek naudojame medienos, kiek kitų organinių medžiagų, nes šiuo metu ir cemento, plieno, stiklo gamintojai naudoja daug žaliosios energijos. Jie visi pereina į žalesnę gamybą, pirkdami žaliąją energiją, kad mažintų CO₂ išlakas. Jeigu cementas ar plienas pagamintas naudojant žaliąją energiją, tuomet jie prisideda prie CO₂ išlakų rodiklių mažinimo. Ar tuomet cementas arba plienas yra bloga medžiaga? Nemanau, nes ją gaminant ženkliai sumažintas dujų išlakų išmetimas.“

Todėl D. Gedvilas teigia, kad ateityje statybų sektorius plačiai galės naudoti visas medžiagas: „Jeigu tik jų gamybos ir pristatymo procese nebus generuojama CO₂ išlakų, tuomet visos tos medžiagos bus tinkamos. Todėl teisės aktai turėtų kalbėti ne apie medžiagas, o apie dujų išlakas.“

Statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas: „Jeigu cementas ar plienas buvo pagamintas naudojant žaliąją energiją, tuomet jie prisideda prie CO₂ išlakų rodiklių mažinimo.

Skydinė renovacija paspartins modernizacijos procesus

Siekiant naudoti daugiau organinių medžiagų statyboje, Lietuvoje skatinama skydinė renovacija. „Skydas yra modulinių konstrukcijų gaminys, ne mažiau kaip 15 proc. jo tūrio, įskaitant laikančiąsias konstrukcijas, bet neskaičiuojant apdailos, langų ir durų, turi sudaryti statybos produktai, pagaminti iš atsinaujinančių organinės kilmės gamtos išteklių (mediena, šiaudai, pluoštinės kanapės, aliejus).

Tai leis ne tik padidinti pastato energinį naudingumą, bet ir pagreitinti renovacijos procesą, sumažinti darbų apimtį statybvietėje. Šiuo metu pastato atnaujinimo darbai objekte vidutiniškai užtrunka 9–15 mėnesių. Įdiegus modulinę technologiją renovacijos procesai pagreitėtų mažiausiai 3 kartus“, – nurodo Aplinkos ministerija.

Skydais bus renovuojami ne tik daugiabučiai

• Išbandys Turto bankas. Šių metų pradžioje pranešta, kad Turto bankas taikys naują pastatų atnaujinimo būdą, padėsiantį greičiau pasiekti aukštesnį energinio naudingumo lygį. Skydinės arba vadinamosios modulinės renovacijos būdu Turto bankas planuoja atnaujinti pirmuosius du pastatus Kauno rajone ir Šilutėje.
  
• Renovuos Utenoje ir Vilniuje. Taip pat šių metų gegužę jau buvo skirtas finansavimas rangos darbams pirmiesiems trims daugiabučiams Lietuvoje, kurie bus renovuojami taikant skydinę (modulinę) technologiją. Visi trys daugiabučiai namai, vienas Utenoje ir du Vilniuje, atrinkti viešu konkursu, siekiant įgyvendinti demonstracinius-bandomuosius skydinės renovacijos projektus ir pristatyti tokio namų modernizavimo būdo privalumus visuomenei.

Tikimasi, kad ši tvari daugiabučių namų modernizavimo technologija perorientuos statybos, inžinerijos, pramonės sektorius Europos žaliojo kurso kryptimi ir optimizuos, paspartins renovaciją bei pagerins atnaujintų daugiabučių pastatų kokybę. Tiek kaimyninėse šalyse, tiek visoje Europoje jau ne vienus metus pastebima aiški tendencija – kiek įmanoma daugiau darbų perkelti iš statybų aikštelių į gamyklas, kur paruošiamos visos reikiamos konstrukcijos ir dalys, kurios statybvietėje tik surenkamos ir pritvirtinamos.

Pasak Statybininkų asociacijos prezidento D. Gedvilo, pagrindinis skydinės renovacijos pranašumas – greitis. Visgi, kol kas tikėtis, kad skydai bus pradėti naudoti masiškai, jo nuomone, nereikėtų: „Problema susijusi su šių gaminių sertifikavimu. Nes gaisriniai reikalavimai, saugant viešąjį interesą, šiandien yra gana griežti.

Skydinių konstrukcijų gamintojai, norėdami sertifikuoti savo gaminį ar visą sistemą su laikančiosiomis konstrukcijomis ir kitais komponentais, susiduria su nemažais iššūkiais dėl plokščių degumo. Metalo konstrukcijos paprastai nudažomos specialiais dažais, padidinančiais konstrukcijų atsparumą ugniai. Ką daryti su skydais iš medienos? Kaip sumažinti tokių konstrukcijų degumą? Kokie sprendiniai leistų sustiprinti šių konstrukcijų atsparumą ugniai?

Manau, gamintojams tai yra didžiulis iššūkis. Jeigu jie šį klausimą išspręs, esu tikras, kad skydai bus masiškai naudojami modernizacijos ir renovacijos procesuose. Tačiau kol kas esame stadijoje, kur reikia padaryti namų darbus ir sertifikuoti šias medžiagas.“