Statyba ant vandens: tikros ir menamos kliūtys

KOMENTARAS

Dr. doc. Edgaras NENIŠKIS, studijos „Arches“ architektas, VGTU Architektūros fakulteto Urbanistikos katedra

Statyba ant vandens neturėtų būti savitikslis reiškinys. Kiekvienas sprendinys turi turėti prasmę ir paaiškinimą – kodėl tai daroma. Ir priklauso tai nuo situacijos. Turime sprendinių pasirinkimą: statyba ant vandens, prie vandens, pakrančių tvarkyba.

Yra situacijų, kur statyba ant vandens būtina – pavyzdžiui, Klaipėdos giliavandenio uosto atvejis. Ar pažintiniai takai pelkėse – tarkime, Varnikų pelkėse. O galbūt statyti reikės sklype, kur yra koks stelmužės ąžuolas, ar žinai, kad numinsi koją barsukui, todėl telieka vandens akvatorija. Yra atvejų, kur diskusijų dėl statybos ant vandens nekyla, nes visiems patinka idėja – taip, kaip kuriant bene iš Jungtinių Arabų Emyratų nusižiūrėtos dirbtinės salos jūroje planus. Ir tada tokios statybos niekas nelaiko vizualine tarša.

Taigi arba tai yra vienintelis būdas išspręsti problemą, arba tas projektas sukuria išskirtinę pridėtinę vertę. Svarbiausia – nereikia suabsoliutinti: negalima statyti, ir viskas. Turi būti numatytos išimtys, ypač pabrėžiant visuomenei svarbių objektų kūrybą.

Vakaras prie Dunojaus Budapešte
Vakaras prie Dunojaus Budapešte

Lietuvai įtaką daro tikrai ne tik lietus, bet ir telkinių vanduo. Visi didžiausi šalies miestai gynybos ar prekybos plėtros tikslais buvo įkurti prie upių. Ir miestams bei jų urbanistinei struktūrai tai tikrai yra vertybė, kurią reikia puoselėti ir protingai išnaudoti. Ir, kaip matome, statyba prie vandens ar net ant jo vyko pas mus nuo seno.

Nežinau, ar vertybė yra turėti tik natūralią upę miesto centre – su erkėmis ir kitais priedais. Jei norime ne kultūrinės, o laukinės erdvės, matyt, galima tiesiog išvažiuoti iš miesto ir rasti dešimtis kilometrų natūralios gamtos. O urbanizuotos krantinės yra tam tikras pridėtinę vertę kuriantis fenomenas, papildomas traukos objektas. Jos siūlo tai, ko negali rasti „Akropolyje“ ar savo kieme. Projektai su atvirais viešais baseinais (Kopenhaga), apžvalgos aikštelėmis (Oslas) ar net operos scenomis (Bregencas) miestų centruose esančiuose vandens telkiniuose Vakarų Europoje – tikrai ne naujiena.

O jei nori tiesiog šiaip gyventi ant vandens, niekas nedraudžia sklypo viduryje išsikasti tvenkinį ir jame pasistačius namą patirti visus gyvenimo ant vandens malonumus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

Susiję straipsniai
Susiję straipsniai